BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 09 24 Sekmad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Antroji Karalių knygaSkyrius: 16

 Antroji Karalių knyga
  
 Ahazo karaliavimas Judo karalystėje
  
2 Kar 16

1 [i1]Septynioliktaisiais Remalijo sūnaus Pekaho metais Judo karaliaus Jotamo sūnus Ahazas tapo karaliumi. 2 Ahazas buvo dvidešimties metų, kai tapo karaliumi, ir karaliavo Jeruzalėje šešiolika metų. Jis nedarė, kas buvo dora VIEŠPATIES, savo Dievo, akyse, kaip buvo daręs jo protėvis Dovydas, 3 bet ėjo Izraelio karalių pėdomis. Net savo sūnų pervedė per ugnį pagal pasibjaurėtiną paprotį tautų, kurias VIEŠPATS buvo pašalinęs izraeliečiams iš kelio. 4 Be to, jis atnašavo aukas ir degino smilkalus aukštumų alkuose – ant kalvų ir po kiekvienu lapuotu medžiu.

5 Tada Aramo karalius Rezinas ir Izraelio karalius Remalijo sūnus Pekahas atžygiavo į Jeruzalę kariauti. Jie apgulė Ahazą, bet nepajėgė jo nugalėti. 6 Tuo metu Edomo karalius atgavo Elatą Edomui, išvarydamas iš jo Judo žmones. Edomiečiai atėjo į Elatą ir gyvena ten iki šios dienos. 7 [i2]Ahazas išsiuntė pasiuntinius pas Asirijos karalių Tiglat-Pileserą, tardamas: „Aš esu tavo tarnas ir tavo sūnus. Ateik ir išgelbėk mane iš nagų Aramo karaliaus ir iš nagų Izraelio karaliaus, kurie mane puola“. 8 Ahazas paėmė sidabrą ir auksą, esančius VIEŠPATIES Namuose bei karaliaus rūmų ižduose, ir nusiuntė kaip dovaną Asirijos karaliui. 9 [i3]Asirijos karalius jo prašymą patenkino. Atžygiavęs prieš Damaską, Asirijos karalius jį paėmė. Jo gyventojus ištrėmė į Kirą, o Reziną nužudė.

10 Karalius Ahazas, nuvykęs į Damaską pasveikinti Asirijos karaliaus Tiglat-Pilesero, pamatė Damasko aukurą. Karalius Ahazas pasiuntė kunigui Urijui aukuro pavyzdį ir išsamų brėžinį, kaip jį padaryti. 11 Kunigas Urijas statė aukurą lygiai taip, kaip jam karalius Ahazas buvo nurodęs iš Damasko. Prieš karaliui Ahazui parvykstant iš Damasko, kunigas Urijas užbaigė jį statyti. 12 Sugrįžęs iš Damasko, karalius apžiūrėjo aukurą. Tada, palypėjęs prie jo, karalius 13 atnašavo savo deginamąją auką bei grūdų atnašą, išliejo savo geriamąją atnašą ir pašlakstė aukurą savo bendravimo atnašų krauju. 14 O varinį aukurą, buvusį VIEŠPATIES akivaizdoje, jis pastūmė iš jo vietos Namų priešakyje, – vietos tarp naujojo aukuro ir VIEŠPATIES Namų, – ir pastatė jį savo aukuro šiauriniame šone. 15 „Ant šio didžiojo aukuro, – karalius Ahazas įsakė kunigui Urijui, – atnašauk ir ryto deginamąją auką, ir vakaro javų atnašą, ir karaliaus deginamąją auką, ir jo javų atnašą drauge su visų krašto žmonių deginamosiomis aukomis, jų javų atnašomis ir jų geriamosiomis atnašomis. Ant jo turi pašlakstyti kraują visų deginamųjų aukų ir kraują visų aukų, o apie varinį aukurą aš nuspręsiu“.[i4] 16 Kunigas Urijas darė visa, kaip karalius Ahazas įsakė.

17 Karalius Ahazas nuėmė įsprūdas nuo pastovų ir nukėlė nuo jų praustuvus. Jis nukėlė varinę jūrą nuo varinių jaučių ir padėjo ją ant akmeninės aslos. 18 Pagerbdamas Asirijos karalių, jis pašalino iš VIEŠPATIES Namų pakylą, pastatytą Namuose karaliaus sostui, ir įėjimą iš lauko,[i5] padarytą karaliui.

19 O kiti Ahazo darbai – visa, ką jis darė, argi nėra aprašyti Judo karalių Metraščių knygoje? Ahazas užmigo su savo protėviais ir buvo palaidotas su savo protėviais Dovydo mieste, o jo sūnus Hezekijas tapo karaliumi jo vietoje.

  
Išnašos:
12 Kar 16,1-16,4: Įkvėptasis autorius Deuteronomistas paprastai smerkia Ahazą labiau, negu kitus Judo karalius. Ahazas atgaivino kruvinas žmonių aukas.
22 Kar 16,7-16,9: Ahazas nekreipė dėmesio į pranašo Izaijo patarimą (žr. Iz 7,4. 16-17; 8,4-8) ir paprašė Asirijos karalių Tiglat-Pileserą jį ginti nuo Aramo – Sirijos – ir Izraelio, pasiųsdamas jam dovaną. Asirijos karalius džiaugėsi gavęs atlyginimą už tai, ką jis pats ruošėsi daryti – paėmė Damaską ir nuniokojo Izraelį.
32 Kar 16,9: Tikslios 2 Kar 16-20 įvykių datos: Damasko kritimas (žr. 2 Kar 16,9) 732 m. prieš Kristų, Samarijos kritimas (žr. 2 Kar 18,9-11) 721 m. prieš Kristų ir Sancheribo invazija (žr. 2 Kar 18,13) 701 m. prieš Kristų.
42 Kar 16,15: ... apie varinį aukurą aš nuspręsiu: arba varinis aukuras bus mano nuožiūrai, t. y. žyniavimui.
52 Kar 16,18: ... pakylą ... įėjimą iš lauko ... : hebrajų karaliaus nepriklausomumo ženklas.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Antroji Karalių knygaSkyrius: 16