| 2 Kar 13 | Jehoahazo karaliavimas Izraelio karalystėje 1 Dvidešimt trečiaisiais Judo karaliaus Ahazijo sūnaus Joašo metais Jehu'o sūnus Jehoahazas tapo Izraelio karaliumi Samarijoje ir karaliavo septyniolika metų. 2 Jis darė, kas buvo nedora VIEŠPATIES akyse, kartodamas Nebato sūnaus Jeroboamo nuodėmes, kuriomis jis pastūmėjo į nuodėmę Izraelį. Nuo jos nepasitraukė. 3 VIEŠPATS taip užsidegė pykčiu ant Izraelio, kad juos dažnai atidavinėjo Aramo karaliui Hazaeliui ir Hazaelio sūnui Ben-Hadadui. 4 Bet Jehoahazas maldavo VIEŠPATĮ, ir VIEŠPATS jį išklausė, nes jis matė Izraelio priespaudą ir kaip Aramo karalius buvo juos nukamavęs. 5 VIEŠPATS davė Izraeliui gelbėtoją, ir jie išsivadavo iš Aramo. Izraeliečiai gyveno savo namuose kaip anksčiau. 6 Tačiau nuo Jeroboamo namų nuodėmių, kuriomis jis pastūmėjo Izraelį į nuodėmę, jie nesitraukė, bet atkakliai toliau jas darė. Net šventasis stulpas[i1] stovėjo Samarijoje. 7 Iš tikro Jehoahazui nebebuvo likę kareivių, išskyrus penkiasdešimt raitelių, dešimt kovos vežimų ir dešimt tūkstančių pėstininkų, nes Aramo karalius buvo sunaikinęs juos ir sutrypęs kaip dulkes po kojomis. 8 O kiti Jehoahazo darbai – visa, ką jis darė, ir jo žygdarbiai, – argi jie nėra aprašyti Izraelio karalių Metraščių knygoje? 9 Jehoahazas užmigo su savo protėviais ir buvo palaidotas Samarijoje, o jo sūnus Joašas tapo karaliumi jo vietoje. Jehoašo karaliavimas Izraelio karalystėje 10 Trisdešimt septintaisiais Judo karaliaus Joašo metais Jehoahazo sūnus tapo Izraelio karaliumi Samarijoje ir karaliavo šešiolika metų. 11 Jis darė, kas buvo nedora VIEŠPATIES akyse, nepasitraukė nuo visų Nebato sūnaus Jeroboamo nuodėmių, kuriomis jis įviliojo į nuodėmę Izraelį, bet atkakliai jas darė. 12 [i2]O kiti Joašo darbai – visa, ką jis darė, jo žygdarbiai kare su Judo karaliumi Amaziju, – argi jie nėra aprašyti Izraelio karalių Metraščių knygoje? 13 Joašas užmigo su savo protėviais, ir Jeroboamas[i3] atsisėdo į jo sostą. Joašas buvo palaidotas Samarijoje su Izraelio karaliais. Pranašo Elišos mirtis 14 Elišai susirgus mirtina liga, Izraelio karalius Joašas nuėjo jo aplankyti. „Mano tėve, mano tėve,[i4] – kalbėjo verkdamas jo, – tu Izraelio kovos vežimai ir jo raiteliai!“ 15 Eliša jam tarė: „Paduok lanką ir strėlių“. Jis padavė lanką ir strėlių. 16 [i5]„Įtempk lanką!“ – jis tarė Izraelio karaliui. Jam įtempus lanką, Eliša uždėjo savo rankas karaliui ant rankų 17 ir tarė: „Atidaryk langą į rytų pusę!“ Jis atidarė langą. Eliša paliepė: „Paleisk!“ Jis paleido. Tada Eliša tarė: „Strėlė VIEŠPATIES pergalės, strėlė pergalės prieš Aramą! Tu visiškai sutriuškinsi aramėjus prie Afeko“. 18 Jis tęsė: „Nūn paimk strėles“. Karalius paėmė. „Duok jomis į žemę!“ – jis tarė Izraelio karaliui. Sudavęs tris kartus, jis sustojo. 19 Dievo vyras ant jo supyko ir tarė: „O kad būtumei sudavęs penketą ar šešetą kartų! Tu būtumei visiškai sunaikinęs Aramą, dabar gi tik tris kartus Aramą tenugalėsi“. 20 Eliša mirė ir buvo palaidotas. Tuo metu moabiečių gaujos užpuldinėdavo kraštą metų pradžioje. 21 Kartą laidojant vieną vyrą, žmonės pastebėjo tokią gaują. Jie įmetė jo kūną į Elišos kapą. Vos tik tas mirusis vyras palietė Elišos kaulus, jis atgijo ir atsistojo ant kojų. 22 Aramo karalius Hazaelis engė Izraelį per visas Jehoahazo dienas. 23 Bet VIEŠPATS buvo jiems maloningas ir gailestingas, atsigręžė į juos dėl savo sandoros su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu. Iki šiol jis nenorėjo jų sunaikinti ar atstumti nuo savo veido. 24 Aramo karaliui Hazaeliui mirus, jo sūnus Ben-Hadadas tapo karaliumi jo vietoje. 25 Tada Jehoahazo sūnus Jehoašas vėl atėmė iš Hazaelio sūnaus Ben-Hadado miestus, paimtus kare su jo tėvu Jehoahazu. Tris kartus Joašas jį nugalėjo ir atgavo Izraelio miestus. |
