|
|
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) Antroji Karalių knyga | Skyrius: | | 11 | |
| Antroji Karalių knyga | | | | Atalija valdo Judo karalystę | | | 2 Kar 11 | 1 [i1]Ahazijo motina Atalija, sužinojusi, kad jos sūnus mirė, nedelsdama išžudė visus karališkosios šeimos palikuonis. 2 Bet karaliaus Joramo duktė Jehošeba,[i2] Ahazijo sesuo, paėmusi Ahazijo sūnų Joašą,[i3] vogčiomis išnešė jį iš tos vietos, kur buvo žudomi karaliaus sūnūs, ir paliko jį bei jo auklę viename miegamajame. Taip ji paslėpė jį nuo Atalijos, ir jis nebuvo nužudytas. 3 Su ja jis išbuvo šešerius metus, paslėptas VIEŠPATIES Namuose, o Atalija valdė kraštą. 4 Bet septintais metais Jehojada pasišaukė karitų[i4] bei palydos sargybinių šimtininkus ir įsakė jiems sueiti pas jį į VIEŠPATIES Namus. Sudaręs su jais sandorą, prisaikdino juos VIEŠPATIES Namuose ir parodė karaliaus sūnų. 9 Šimtininkai padarė visa, kaip kunigas Jehojada įsakė. Kiekvienas atvedė savo vyrus, – tuos, kurie buvo tarnyboje tą šabą, ir tuos, kurie nebuvo tarnyboje tą šabą, – ir atėjo pas kunigą Jehojadą. 10 Kunigas įteikė šimtininkams karaliaus Dovydo ietis ir skydus, kurie buvo VIEŠPATIES Namuose. 11 Palydos sargybiniai, kiekvienas vyras su ginklais rankoje, sustojo nuo pietinės Namų pusės iki šiaurinės Namų pusės, aplink aukurą ir Namus, karaliui apsaugoti iš visų pusių. 12 Tada Jehojada atvedė karaliaus sūnų, uždėjo jam vainiką ir padavė valdžios ženklus.[i5] Jis buvo paskelbtas karaliumi ir pateptas, jiems plojant ir šaukiant: „Tegyvuoja karalius!“ 13 Atalija, išgirdusi palydos sargybinių ir žmonių šauksmus, nuėjo prie žmonių į VIEŠPATIES Namus. 14 Apsižvalgė, žiūri, karalius pagal paprotį stovi prie šulo, vadai bei trimitininkai šalia karaliaus, o šalies žmonės[i6] džiūgauja ir pučia trimitus. Atalija persiplėšė sau drabužius ir ėmė šaukti: „Išdavystė! Išdavystė!“ 15 Tada kunigas Jehojada kariuomenės pareigūnams – šimtininkams – davė įsakymą, tardamas: „Išveskite ją laukan pro gretas ir, jei kas ją sektų, ištikite jį kalaviju“. Mat kunigas sakė: „VIEŠPATIES Namuose ji neturi būti užmušta“. 16 Jie tad išvedė ją jėga. Ji buvo nužudyta, kai ėjo į karaliaus rūmus pro Arklių vartus. 17 O Jehojada sudarė sandorą tarp VIEŠPATIES ir karaliaus bei žmonių, kad jie būtų VIEŠPATIES tauta. O kitą sandorą – tarp karaliaus ir tautos. 18 Tada visi šalies žmonės, nuėję į Baalo šventyklą, ją nugriovė, jo aukurus ir statulas sutrupino, o Baalo kunigą Mataną užmušė priešais aukurus. Pastatęs sargybinius VIEŠPATIES Namuose, kunigas Jehojada 20 Visos šalies žmonės džiūgavo, ir miestas liko ramus. O Atalija buvo nužudyta kalaviju prie karaliaus rūmų. | | | Išnašos: | 1 | 2 Kar 11,1-11,21: Jehu’ui bandant sunaikinti Ahabo palikuonis ir pašalinti Baalo garbinimą iš Izraelio karalystės, Judo karalystės sostą užgrobė viena Ahabo palikuonė ir Baalo garbintoja – Atalija. Ji buvo Judo karaliaus Jehoramo žmona, Ahabo ir Jezabelės duktė, Omrio vaikaitė. Tapusi našle, ji karaliavo Jeruzalėje 841-835 m. prieš Kristų. | 2 | 2 Kar 11,2: ... ehošeba: ji buvo vyriausiojo kunigo Jehojados žmona. Žr.l Kr 22,11. | 3 | 2 Kar 11,2: ... Joašą: jis buvo Atalijos vaikaitis. Būdamas paslėptas Jahvės – Viešpaties – Šventykloje, jis buvo mokomas Viešpaties kelių. | 4 | 2 Kar 11,4-11,7: ... karitų: karitai buvo samdyti svetimšaliai kareiviai. Turbūt jų vardas turi ryšį su žodžiu, ženklinančiu cheretitus (žr. 1 Sam 30,14; 2 Sam 8,16-18). Sąmokslui prieš Ataliją vadovavo Jehojada. Karaliaus apsaugos tarnybą ėjo trys kuopos, kiekviena jų kas trečią savaitę. Atrodo, kad šiokiadieniais vienas kuopos trečdalis eidavo tarnybą prie Šventyklos, o kiti du trečdaliai karaliaus rūmuose. Šabo dieną buvo daroma priešingai. Jehojada pasinaudojo šabo dienos tvarka: jis įsakė dviem kuopos trečdaliams pradėti tarnybą Šventykloje kaip paprastai, o trečiajam pasilikti Šventykloje. Taip Atalija buvo palikta rūmuose be apsaugos, o Šventykloje buvo sutelkta visa kuopa. Be to, ir kitos dvi kuopos turėjo rūpintis Šventyklos ir jaunojo karaliaus apsauga. | 5 | 2 Kar 11,12: ... valdžios ženklus: hebrajiškai berit – sandorą, arba liudijimą, t. y. Sandoros su Dievu įsakymų nuorašą. Kitų nuomone, šiuo žodžiu ženklinama antrankovis – karališkos valdžios ženklas. | 6 | 2 Kar 11,14: ... šalies žmonės: hebrajų kalba ‘am haarez, t. y. krašto tauta, arba Judo karalystės kaimo gyventojai, ištikimi Sandorai su Dievu. Sostinės gyventojai buvo persiėmę pagoniškais papročiais ir stabų garbinimu. Žr. 2 Kar 23,35; 25,19. | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
Antroji Karalių knyga | Skyrius: | | 11 | |
|
|
|
|