| 2 Tes 2 | Antrojo Viešpaties atėjimo ženklai 1 Mes prašome jus, broliai, dėl mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus atėjimo ir dėl mūsų surinkimo aplink jį: 2 nesiduokite taip lengvai nukreipiami nuo sveiko proto ir įbauginami ar dvasios pranašyste, ar žodžių, ar neva mūsų parašytu laišku, esą Viešpaties diena jau čia pat. 3 Tegul niekas jūsų neapgauna kuriuo nors būdu! Pirmiau turi ateiti atkritimas ir apsireikšti nedorybės žmogus, pražūties sūnus,[i1] 4 prieštarautojas, kuris sukyla prieš visa, kas dieviška ir šventa, ir pats sėdasi Dievo šventovėje, dėdamasis Dievu. 5 Ar neprisimenate, jog aš tai sakiau jums, tebebūdamas tarp jūsų? 6 Jūs gi žinote, kas dabar jį sulaiko, kad jis apsireikštų tik savo metu. 7 Nedorybės paslaptis jau veikia, bet dar turi pasitraukti tasai, kuris ją varžo; 8 tada tai pasirodys Nedorėlis, kurį Viešpats Jėzus sunaikins savo burnos kvėpimu ir sutriuškins savo didingu atėjimu.[i2] 9 Ano Nedorėlio[i3] atėjimą dėl šėtono įtakos lydės įvairūs galingi darbai, netikri ženklai ir stebuklai 10 ir visokios nedoros apgaulės tiems, kurie eina į pražūtį už tai, kad atsisakė mylėti tiesą savo išganymui. 11 Todėl Dievas jiems siunčia galingą suvedžiotoją, ir jie tiki melu; 12 taip bus nuteisti visi, kurie netikėjo tiesa, bet pamėgo neteisybę. Raginimas ištverti 13 Mes jaučiame pareigą visuomet dėkoti Dievui už jus, Viešpaties numylėti broliai, kad Dievas jus kaip pirmienas išrinko išganymui Dvasios pašventinimu ir tiesos tikėjimu. 14 Tam jis ir pašaukė jus per mūsų Evangeliją, kad įgytumėte mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus garbę. 15 Todėl, broliai, tvirtai stovėkite ir laikykitės perduotų tiesų, kurių išmokote iš mūsų žodžių ar laiško. 16 O pats mūsų Viešpats Jėzus Kristus ir Dievas, mūsų Tėvas, pamilęs mus ir maloningai suteikęs mums amžinos paguodos ir geros vilties, 17 tesuramina jūsų širdis ir tesustiprina kiekvienam geram darbui ir žodžiui. |
| 2 | 2 Tes 2,8: Plg.Iz 11,4; Apr 11,3-4; 19,15.20. – Seniausias bažnytinis padavimas, remdamasis kai kuriais ST pranašavimų tekstais (ypač Danieliaus ir Izaijo knygomis), tikėjo, jog pasaulio pabaigoje ateisiąs didysis Dievo priešininkas, prieštarautojas, paprastai vadinamas Antikristu (plg. 1 Jn 2,18; 4,3; 2 Jn 7). Apie jį simboliškai kalba ir šv. Paulius: tai nedorybės sūnus, prieštarautojas ir melagis, besidedantis Dievu. Apskritai jis – šėtono įrankis, kuriam lemta atitraukti dalį tikinčiųjų nuo Kristaus. Pasak padavimo, Antikristo laikais Bažnyčia išgyvensianti didžiausią išmėginimą. Iš Pauliaus žodžių neaišku, kas (būtybė? asmenų grupė?) sulaiko ir varžo Antikristo pasirodymą. |
