Dovydo gerumas

¹ Jonatano sūnui Dovydas teiravosi: „Ar yra dar kas nors išlikęs iš Sauliaus namų, kuriam galėčiau parodyti savo ištikimą gerumą^[i1] Jonatanui?“ ² Sauliaus šeimyna buvo turėjusi tarną, vardu Ziba. Jis tad buvo pašauktas pas Dovydą. „Ar tu esi Ziba?“ – klausė Dovydas. Jis atsakė: „Tavo paslaugoms!“ ³ Karalius tarė: „Ar yra dar kas nors išlikęs iš Sauliaus namų, kuriam aš galėčiau parodyti ištikimą Dievo gerumą?“^[i2] Ziba karaliui atsakė: „Taip, dar yra Jonatano sūnus sužalotomis kojomis“. – ⁴ „Kur jis?“ – klausė jo karalius. Ziba karaliui atsakė: „Jis yra Lo-Debare, Amielio sūnaus Machiro namuose“. ⁵ Tada karalius paliepė jį atvesti iš Amielio sūnaus Machiro namų Lo-Debare. ⁶ Jonatano sūnus Mefi-Bošetas, atėjęs pas Dovydą, išreiškė pagarbą, puldamas veidu į žemę. „Mefi- Bošetai!“ – tarė jam Dovydas. Jis atsakė: „Tavo paslaugoms!“ ⁷ Dovydas jam tarė: „Nebijok, nes tau tikrai parodysiu ištikimą gerumą dėl tavo tėvo Jonatano. Atiduosiu tau visą tavo senelio Sauliaus žemę. Be to, tu visuomet valgysi prie mano stalo“. ⁸ Puldamas kniūbsčia, jis tarė: „Kas yra tavo tarnas, kad tu rodytumei palankumą tokiam nustipusiam šuniui, kaip aš?“^[i3]

⁹ Tada karalius, pasišaukęs Sauliaus tarną Zibą, tarė: „Visa, kas priklausė Sauliui ir visiems jo namams, aš atidaviau tavo šeimininko vaikaičiui. ¹⁰ Tu bei tavo sūnūs ir tavo tarnai dirbsite jam žemę ir nuimsite jos derlių, kad tavo šeimininko vaikaitis turėtų iš ko gyventi. Bet tavo šeimininko vaikaitis Mefi-Bošetas visad valgys prie mano stalo“. Ziba turėjo penkiolika sūnų ir dvidešimt tarnų. ¹¹ Karaliui Ziba atsakė: „Kaip mano viešpats karalius įsakė, taip jo tarnas ir darys“. Mefi-Bošetas valgė prie karaliaus stalo kaip vienas iš karaliaus sūnų. ¹² Mefi-Bošetas turėjo jauną sūnų, vardu Mika. Visi, gyvenantys Zibos namuose, tapo Mefi-Bošeto tarnais. ¹³ Mefi- Bošetas gyveno Jeruzalėje, nes jis visad valgė prie karaliaus stalo. Jis buvo raišas abiem kojomis.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>