| 2 Sam 5 | Dovydas patepamas Izraelio karaliumi 1 Visos Izraelio giminės atėjo į Hebroną pas Dovydą ir tarė: „Štai mes esame tavo kūnas ir kraujas.[i1] 2 Jau anksčiau, Sauliui esant mūsų karaliumi, tu išvesdavai į žygį ir parvesdavai iš žygio Izraelį. Tau VIEŠPATS tarė: 'Tu būsi mano tautos Izraelio ganytojas, tu būsi Izraelio karalius'“. 3 Visi Izraelio seniūnai atėjo į Hebroną pas karalių. Karalius Dovydas sudarė su jais sandorą Hebrone VIEŠPATIES akivaizdoje, ir jie patepė Dovydą Izraelio karaliumi. 4 Dovydui buvo trisdešimt metų, kai tapo karaliumi, ir karaliavo keturiasdešimt metų. 5 Hebrone jis valdė Judą septynerius metus ir šešis mėnesius, o Jeruzalėje karaliavo visam Izraeliui ir Judui trisdešimt trejus metus. Dovydas paima Jeruzalę 6 [i2]Karalius ir jo vyrai nužygiavo į Jeruzalę prieš jebusitus, tos vietovės gyventojus. Jie Dovydui sakė: „Čia niekad neįeisi! Net akli ir raiši privers tave pasitraukti“, – manydami: „Dovydas negali čia įeiti“. 7 Nepaisant to, Dovydas paėmė Ziono tvirtovę; dabar ji yra Dovydo miestas. 8 Tą dieną Dovydas buvo pasakęs: „Kas nori nugalėti jebusitus, telipa pro vandens šulinį užpulti raišųjų ir aklųjų – tų, kurių Dovydas nekenčia“. Užtat ir sakoma: „Aklas ir raišas neįeis į Namus“.[i3] 9 Dovydas paėmė tvirtovę ir pavadino ją Dovydo miestu. Dovydas įtvirtino miesto dalį nuo Milo iki rūmų. 10 Dovydas darėsi vis galingesnis ir galingesnis, nes su juo buvo Galybių VIEŠPATS. 11 Tyro karalius Hiramas atsiuntė pas Dovydą pasiuntinius drauge su kedro rąstais, dailidėmis ir mūrininkais. Jie pastatė Dovydui rūmus. 12 Tada Dovydas suprato, kad VIEŠPATS buvo patvirtinęs jį Izraelio karaliumi ir išaukštinęs jo karalystę dėl savo tautos Izraelio. Dovydo šeima Jeruzalėje 13 Atėjęs iš Hebrono, Jeruzalėje Dovydas paėmė daugiau sugulovių ir žmonų. Dovydui gimė daugiau sūnų ir dukterų. 14 Vardai jam gimusiųjų Jeruzalėje yra šie: Šamua, Šobabas, Natanas, Saliamonas, 15 Ibharas, Elišua, Nefegas, Jafija, 16 Elišama, Eliada ir Elifetas. Filistinai nugalimi 17 Išgirdę, kad Dovydas tapo pateptas Izraelio karaliumi, visi filistinai leidosi į žygį Dovydo ieškoti. Bet Dovydas, apie tai sužinojęs, nuėjo į tvirtovę.[i4] 18 O filistinai buvo atžygiavę ir pasklidę Refajimų slėnyje. 19 Dovydas teiravosi VIEŠPATIES: „Ar man eiti prieš filistinus? Ar atiduosi juos man į rankas?“ VIEŠPATS Dovydui atsakė: „Eik, nes aš tikrai atiduosiu filistinus tau į rankas“. 20 Dovydas tad nužygiavo į Baal-Perazimus[i5] ir ten juos nugalėjo. Jis sakė: „VIEŠPATS prasiveržė prie mano priešų pirma manęs tarsi staigus potvynis“. Užtat ta vieta vadinama Baal-Perazimais. 21 Filistinai paliko ten savo stabus, o Dovydas ir jo vyrai juos nusinešė. 22 Filistinai dar kartą atžygiavo ir pasklido Refajimų slėnyje. 23 Dovydas teiravosi VIEŠPATIES, ir jis atsakė: „Neik iš priekio, bet apeik užnugarin ir užklupk juos priešais balzamo medžius. 24 Kai išgirsi žygio šlamesį[i6] balzamo medžių viršūnėse, tada pradėk puolimą, nes VIEŠPATS eis pirma tavęs filistinų kariuomenės pulti“. 25 Dovydas padarė, kaip VIEŠPATS buvo jam įsakęs, ir sumušė filistinus nuo Gebos ligi pat Gezerio. |
