| 2 Sam 21 | Gibeoniečių kerštas 1 [i1]Dovydo valdymo laikais buvo badas, metai po metų per trejus metus. Dovydas teiravosi VIEŠPATIES, ir VIEŠPATS tarė: „Saulius ir jo namai yra užsitraukę kraujo kaltę, nes jie nužudė gibeoniečius“. 2 [i2]Karalius tad pasišaukė gibeoniečius ir su jais kalbėjosi. Gibeoniečiai nebuvo izraeliečiai, bet likučiai amoriečių, kuriuos izraeliečiai buvo prisiekę apsaugoti, o Saulius savo uolumu Izraelio ir Judo žmonių labui buvo bandęs juos sunaikinti. – 3 Dovydas klausė gibeoniečių: „Ką turiu daryti dėl jūsų? Kaip turiu permaldauti, kad laimintumėte VIEŠPATIES paveldą?“ 4 Gibeoniečiai jam atsakė: „Mūsų ginčas su Sauliumi ir jo namais negali būti išspręstas sidabru ar auksu nei nubaudžiant mirtimi bet kokį žmogų Izraelyje“. Dovydas atsakė: „Ką tik sakysite, tą jums padarysiu“. 5 Tada jie tarė karaliui: „Už tą žmogų, skerdusį mus ir ketinusį mus išnaikinti, kad neišliktume niekur Izraelio žemėje, 6 tebūna mums perduoti septyni jo vyriški palikuonys, ir mes pamausime juos ant baslių VIEŠPATIES akivaizdoje Gibeone ant VIEŠPATIES kalno“. Karalius atsakė: „Aš perduosiu“. 7 Karalius pasigailėjo Sauliaus sūnaus Jonatano sūnaus Mefi-Bošeto dėlei priesaikos tarp jų VIEŠPATIES akivaizdoje, tarp Dovydo ir Sauliaus sūnaus Jonatano. 8 Bet karalius paėmė du Ajos dukters Rizpos sūnus – Armonį ir Mefi-Bošetą, kuriuos ji pagimdė Sauliui, bei penkis Sauliaus dukters Merabos sūnus, kuriuos ji pagimdė Barzilajo Meholatiečio sūnui Adrieliui, 9 ir perdavė juos gibeoniečiams. Jie pamovė juos ant baslių ant kalno VIEŠPATIES akivaizdoje. Visi septyni mirė tuo pačiu metu. Jie buvo užmušti pirmomis pjūties dienomis – miežiapjūtės pradžioje. 10 Ajos duktė Rizpa, paėmusi ašutinę, pasitiesė ją ant uolos. Ji buvo ten nuo pjūties pradžios, neleisdama dienos metu padangių paukščiams tūpti ant kūnų, o nakties metu laukiniams žvėrims prieiti, kol pradėjo ant jų lietus lyti iš dangaus. 11 Dovydui buvo pranešta, ką Ajos duktė Rizpa, Sauliaus sugulovė, buvo padariusi. 12 Ir Dovydas nuvyko paimti Sauliaus ir jo sūnaus Jonatano kaulų iš Jabeš-Gileado gyventojų, kurie buvo pavogę juos iš aikštės Bet-Šane, kur filistinai buvo juos pakorę tą dieną, kai užmušė Saulių ant Gilboos. 13 Iš ten jis pargabeno Sauliaus ir jo sūnaus Jonatano kaulus, surinkdamas ir kaulus tų, kurie buvo pamauti ant baslių. 14 Sauliaus ir jo sūnaus Jonatano kaulai buvo palaidoti Zeloje, Benjamino žemėje, jo tėvo Kišo kape. Ir kai buvo padaryta visa, ką karalius buvo įsakęs, Dievas suteikė atgaivą kraštui. Žygdarbiai prieš filistinus 15 [i3]Vėl kilo karas tarp filistinų ir Izraelio. Dovydas nužygiavo į mūšį su savo vyrais ir kovojo su filistinais. Dovydas pavargo. 16 Vienas iš milžinų palikuonių, Išbi-Benobas, bandė Dovydą užmušti. Jo bronzinė ietis svėrė tris šimtus šekelių, ir jis turėjo prisijuosęs naują kalaviją. 17 Bet Zerujos sūnus Abišajis atėjo jam į pagalbą, užpuolė filistiną ir jį užmušė. Tuomet Dovydo vyrai prisiekdami jam kalbėjo: „Į mūšį su mumis daugiau neisi, kad neužgesintumei Izraelio žiburio“. 18 Po šio įvyko kitas mūšis su filistinais prie Gobo. Tuomet Sibekajis užmušė Safą, kilusį iš milžinų palikuonių. 19 Buvo ir dar kitas mūšis su filistinais prie Gobo. Betliejiečio Jaare-Oregimo sūnus Elhananas užmušė Gitietį Galijotą, kurio ieties kotas buvo kaip audėjo riestuvas. 20 Vėl įvyko mūšis, – šį kartą prie Gato. Jame buvo vyras milžinas, turintis šešis pirštus ant kiekvienos rankos ir šešis pirštus ant kiekvienos kojos – iš viso dvidešimt keturis. Ir jis buvo kilęs iš milžinų. 21 Jam tyčiojantis iš Izraelio, Dovydo brolio Šimėjo sūnus Jonatanas jį užmušė. 22 Tie keturi buvo kilę iš milžinų Gate. Jie krito nuo Dovydo ir jo vyrų rankų. |
