| 2 Sam 2 | Dovydas patepamas karaliumi 1 Praėjus šiek tiek laiko, Dovydas teiravosi VIEŠPATIES,[i1] klausdamas: „Ar turiu eiti į kurį nors Judo miestą?“ VIEŠPATS jam atsakė: „Eik!“ – „Į kurį turiu eiti?“ – toliau klausė Dovydas. VIEŠPATS atsakė: „Į Hebroną“. 2 Dovydas tada nuėjo ten drauge su dviem savo žmonomis, Ahinoama iš Jezrėelio, ir Abigaile, Nabalo iš Karmelio našle. 3 Dovydas pasiėmė ir su juo buvusius vyrus, kiekvieną jų su šeima. Jie apsigyveno miestuose prie Hebrono. 4 Tada atėję Judo žmonės ten patepė Dovydą Judo karaliumi. Žinia pasiekė Dovydą, kad Jabeš-Gileado žmonės buvo palaidoję Saulių. 5 Dovydas tad išsiuntė pas juos pasiuntinius ir jiems tarė: „Būkite VIEŠPATIES palaiminti, nes parodėte ištikimą meilę savo valdovui Sauliui ir jį palaidojote! 6 Nūn teparodo jums VIEŠPATS tikrą ištikimą meilę! Ir aš dosniai jums atlyginsiu, kad tai padarėte. 7 Todėl tebūna stiprios jūsų rankos ir būkite narsūs! Jūsų valdovas Saulius žuvo, bet Judo namai jau patepė mane savo karaliumi“. D. DOVYDO KARALIAVIMAS Izraelio karalius Iš-Baalas 8 Bet Nero sūnus Abneris, Sauliaus kariuomenės vadas, buvo paėmęs Sauliaus sūnų Iš-Baalą,[i2] ir nugabenęs jį į Mahanajimus.[i3] 9 Tada jis padarė jį karaliumi Gileado, ašuritų,[i4] Jezrėelio, Efraimo, Benjamino ir viso Izraelio karaliumi. 10 Sauliaus sūnus Iš-Baalas turėjo keturiasdešimt metų, kai tapo Izraelio karaliumi, ir karaliavo dvejus metus. Bet Judo namai palaikė Dovydą. 11 Dovydas, būdamas Judo karaliumi, iš viso Hebrone praleido septynerius metus ir šešis mėnesius. Mūšis prie Gibeono 12 Kartą Nero sūnaus Abnerio ir Sauliaus sūnaus Iš-Baalo kareiviai atžygiavo iš Mahanajimų į Gibeoną.[i5] 13 Zerujos sūnus Joabas ir Dovydo kareiviai taip pat atžygiavo ir susitiko su jais prie Gibeono tvenkinio. Vienas būrys sėdėjo viename tvenkinio krante, o kitas – kitame tvenkinio krante. 14 Abneris tarė Joabui: „Prašyčiau leisti vaikinams stoti į dvikovą ir pažaisti mūsų akivaizdoje“. – „Testoja!“ – atsakė Joabas. 15 Jie pakilo stoti į dvikovą, pašaukti po lygiai, dvylika iš Benjamino bei Sauliaus sūnaus Iš-Baalo ir dvylika iš Dovydo kareivių. 16 Kiekvienas griebė savo priešininką už galvos ir dūrė kalaviju savo priešininkui į šoną. Taip jie abu parkrito. Todėl ta vieta, esanti Gibeone, buvo pavadinta Kalavijo ašmenų lauku.[i6] Asahelio mirtis 17 Tą dieną įvyko labai nuožmus mūšis. Dovydo kareiviai sumušė Abnerį ir Izraelio vyrus. 18 Ten buvo visi trys Zerujos[i7] sūnūs – Joabas, Abišajis ir Asahelis. Asahelis buvo greitakojis tarsi laukų stirna. 19 Užtat Asahelis lėkė paskui Abnerį ir, vydamasis jį, nesuko nei į dešinę, nei į kairę. 20 Abneris, žvilgterėjęs atgal, sušuko: „Ar tai tu, Asaheli?“ – „Taip, tai aš!“ – atsakė. 21 Abneris jam tarė: „Pasuk į dešinę ar į kairę, pasigauk vieną iš vaikinų ir paimk iš jo grobio“. Bet Asahelis nuo jo nenorėjo pasitraukti. 22 Abneris vėl prašė Asahelį: „Nustok mane vytis! Kodėl aš turėčiau tave ant žemės paguldyti? Kaipgi aš galėsiu tuomet pasirodyti tavo broliui Joabui?“ 23 Betgi jis atsisakė liautis jį vytis. Tada Abneris taip smogė jam į pilvą savo ieties drūtgaliu, kad ietis išlindo jam per nugarą. Jis ten parkrito ir vietoje numirė. Visi atėjusieji prie vietos, kur jis buvo parkritęs ir numiręs, sustodavo. 24 Bet Joabas ir Abišajis toliau vijosi Abnerį. Saulei leidžiantis, jie pasiekė Amos kalvą, esančią priešais Gijahą prie kelio į Gibeono tyrus. Paliaubos tarp Joabo ir Abnerio 25 Benjamino giminės žmonės susitelkė, sudarydami vieną būrį, už Abnerio ir pasiruošė gintis ant kalvos viršūnės. 26 Tada Abneris pašaukė Joabą: „Argi amžinai kalavijas turi siausti? Nejau tu nežinai, kad kartus bus galas! Kaip ilgai dar delsi įsakyti kareiviams nustoti vytis savo brolius?“ 27 Joabas atsakė: „Kaip gyvas Dievas, jeigu nebūtumei prakalbėjęs, kareiviai būtų liovęsi vytis savo brolius tik kitą rytą“. 28 Joabas papūtė ragą, ir visi kareiviai sustojo, – liovėsi vytis Izraelį ir daugiau nebekovojo. 29 Abneris ir jo vyrai žygiavo tą visą naktį per Arabą,[i8] perėjo Jordaną ir, žygiavę visą priešpietį, atėjo į Mahanajimus. 30 O Joabas, nustojęs vytis Abnerį, surinko visus savo kareivius. Be Asahelio, iš Dovydo kareivių dar trūko devyniolikos vyrų. 31 Bet Dovydo kareiviai buvo užmušę iš Benjamino giminės tris šimtus šešiasdešimt Abnerio vyrų. 32 Asahelis buvo nuneštas į Betliejų ir palaidotas jo tėvo kape. Joabas ir jo vyrai žygiavo visą naktį. Diena jiems prašvito Hebrone. |
