| 2 Mak 8 | Judas Makabėjas 1 Tuo tarpu Judas, žinomas ir Makabėjo vardu, bei jo vyrai slapta ėjo per gyvenvietes, telkdami tautiečius. Jie patraukė į savo pusę vyrus, likusius ištikimus žydų tikėjimui, ir sutelkė jų apie aštuonis tūkstančius. 2 Jie maldavo VIEŠPATĮ pažvelgti į visų engiamą savo tautą, užjausti bedievių išniekintą Šventyklą, 3 pasigailėti miesto, kuris buvo naikinamas ir turėjo būti tuojau sulygintas su žeme, išgirsti jo besišaukiantį kraują, 4 atsiminti nekaltų vaikų žudynes bei savo vardui tartus piktžodžiavimus ir apreikšti, kad jis nekenčia pikta. 5 Makabėjui sutelkus savo kariuomenę, pagonys nepajėgė jam priešintis, nes VIEŠPATIES pyktis buvo virtęs gailestingumu. 6 Be įspėjimo užpuldamas, Makabėjas padegdavo miestus ir gyvenvietes, užimdavo svarbias vietoves ir priversdavo bėgti stiprias priešų pajėgas. 7 Tokius puolimus jis mėgo rengti ypač naktimis. Ilgainiui garsas apie jo narsumą plačiai pasklido. Nikanoro ir Gorgijo žygis 8 [i1]Pamatęs, kad tas vyras pamažu daro pažangą ir kad jo sėkmingi žygiai darosi vis dažnesni, Pilypas parašė Koile-Sirijos valdytojui Ptolemėjui, kad sustiprintų pajėgas karaliaus reikalams ginti. 9 Ptolemėjas nedelsdamas paskyrė Patroklo sūnų Nikanorą, vieną karaliaus Pirmųjų bičiulių, ir išsiuntė jį vesti į žygį ne mažiau kaip dvidešimt tūkstančių pagonių iš įvairių tautų, įsakydamas sunaikinti visą Judėjos tautą. Nikanoro pavaduotoju Ptolemėjas paskyrė karvedį Gorgiją, vyrą, turintį didelę karybos patirtį. 10 Nikanoras ketino nelaisvėn paimtus žydus parduoti į vergiją ir taip sudaryti karaliui dviejų tūkstančių talentų duoklę, kurią reikėjo mokėti romėnams. 11 Jis tad tuojau pat davė žinią pajūrio miestams ir kvietė juos žydų vergų pirkti, žadėdamas duoti devyniasdešimt vergų už talentą. Mat jis nė sapnuoti nesapnavo, kad jį užklups Visagalio teismas. 12 Žodis apie Nikanoro žygį pasiekė Judą. Kai jis pasakė savo vyrams apie kariuomenės atėjimą, 13 bailieji ir nepasitikintys Dievo teisingumu traukėsi ir pabėgo. 14 Bet kiti pardavę, kas jiems dar buvo likę, maldavo VIEŠPATĮ: „Išgelbėk mus, nes nedorasis Nikanoras net kariauti su mumis nepradėjęs jau pardavė į vergiją! 15 Jeigu jau ne mūsų labui, tai dėl sandorų, sudarytų su protėviais, ir dėl tavo šiurpulingo ir garbingo vardo, kuriuo esame vadinami“. 16 Subūręs savo kareivius, šešis tūkstančius vyrų, Makabėjas juos ragino: „Neišsigąskite priešo, nebijokite neteisėtai mus puolančių pagonių antplūdžio, bet narsiai kovokite. 17 Turėkite prieš akis pagonių neteisėtai padarytą smurtą šventajai Vietai, nuožmias nuniokoto miesto kančias ir, be to, protėvių gyvenimo būdo panaikinimą. 18 Juk jie pasitiki ginklais ir drąsiais žygiais, – jis kalbėjo, – o mes pasitikime Visagaliu Dievu, kuris gali vienu mostelėjimu nugalėti ne tik tuos, kurie ateina mūsų pulti, bet, jeigu reikėtų, net visą pasaulį“. 19 Be to, jis papasakojo jiems apie įvykius, kai atėjo pagalba jų protėviams. Kaip Sancheribo dienomis, kai žuvo aštuoniasdešimt penki tūkstančiai, 20 arba kaip Babilonijoje įvykusiame mūšyje su galatais, aštuoniems tūkstančiams žydų kovojant drauge su keturiais tūkstančiais makedoniečių, kai makedoniečiai jau buvo patekę į bėdą, tie aštuoni tūkstančiai žydų, atėjus pagalbai iš Dangaus, sunaikino šimtą dvidešimt tūkstančių galatų ir paėmė daug grobio. 21 Tokiais pasakojimais juos drąsindamas, jis įkvėpė jiems ryžtą mirti už savo įstatymus ir tėvynę. Tada suskirstė savo kariuomenę į keturis dalinius. 22 [i2]Savo brolius Simoną, Juozapą ir Jonataną paskyrė dalinių vadais, kiekvienam pavesdamas po tūkstantį penkis šimtus vyrų. 23 Be to, jis įsakė savo broliui Eleazarui skaityti garsiai šventąją Knygą ir davė slaptažodį „Dievo pagalba“. Tada, pats vesdamas pirmąjį dalinį, pradėjo mūšį su Nikanoru. 24 Turėdami Visagalį savo sąjungininku, jie nukovė daugiau negu devynis tūkstančius priešo kareivių, daug jų sužeidė ir, išvedę iš rikiuotės Nikanoro kariuomenę, privertė visus bėgti. 25 Tų, kurie norėjo pirkti juos vergijon, pinigai pateko jiems į rankas. Tolokai vijęsi bėgančiuosius, jie buvo priversti grįžti, nes jau buvo vėlus laikas. 26 Mat ta diena buvo šabo išvakarės. Užtat jie liovėsi juos vytis. 27 Surankioję priešų ginklus ir paėmę iš jų grobį, jie šventė tą šabą, didžiai šlovindami VIEŠPATĮ ir dėkodami jam, išlaikiusiam juos gyvus iki tos dienos, kurią jis leido kristi ant jų pirmajai gailestingumo rasai. 28 Po šabo jie išdalijo dalį grobio persekiojimo aukoms, našlėms ir našlaičiams, o likusį pasidalijo tarpusavyje ir davė savo vaikams. 29 Tai padarę, jie susivienijo bendram prašymui, maldaudami gailestingąjį VIEŠPATĮ visiškai susitaikyti su savo tarnais. Pergalė prieš Timotėją ir Bakchidą 30 Susirėmimuose su Timotėjo ir Bakchido pajėgomis jie nukovė daugiau negu dvidešimt tūkstančių ir paėmė kai kurias labai aukštas tvirtoves. Jie išdalijo milžinišką kiekį grobio persekiojimo aukoms, našlaičiams bei našlėms ir net seneliams, skirdami tokią pat dalį, kaip ir sau patiems. 31 Ta pačia proga jie rūpestingai surinko priešų ginklus ir pasidėjo juos svarbiose vietose. Likusį grobį nugabeno į Jeruzalę. 32 Jie nukovė Timotėjo pajėgų vadą, labai nedorą žmogų, padariusį daug žalos žydams. 33 Švęsdami savo pergalę protėvių mieste, jie sudegino mažajame name ieškojusius prieglobsčio Kalisteną ir vyrus, padegusius šventuosius vartus. Taip šie gavo teisingą atlygį už savo nedorumą. Nikanoro pažeminimas 34 Trissyk prakeiktas Nikanoras, kuris atsivedė tūkstančius pirklių, kad pirktų žydus į vergiją, 35 VIEŠPAČIUI padedant buvo pažemintas vyrų, kuriuos jis laikė nieku. Nusivilkęs savo puošnius drabužius, jis bėgo vienas per kraštą kaip pabėgęs vergas, kol pasiekė Antiochiją. Jam nuostabiai pasisekė sunaikinti savo kariuomenę! 36 Taigi žmogus, kuris žadėjo parūpinti duoklę romėnams paimdamas į nelaisvę Jeruzalės žmones, sakė, kad žydai turėjo Gynėją ir kad žydai buvo nenugalimi dėl to, jog laikėsi jiems duotų savo Gynėjo įsakymų. |
