¹ Kai^[i1] Šebos karalienė išgirdo apie Saliamono garsą, išmėginti jo sunkiais klausimais ji atvyko į Jeruzalę su labai gausia palyda ir kupranugariais, apkrautais kvepalais, daugybe aukso ir brangakmenių. Atvykusi pas Saliamoną, ji kalbėjosi su Saliamonu apie viską, kas tik gulėjo jai ant širdies. ² Saliamonas atsakė į visus jos klausimus. Nebuvo dalyko, kurio Saliamonas nebūtų žinojęs, nei klausimo, į kurį jis nebūtų galėjęs atsakyti. ³ Pamačiusi Saliamono išmintį, rūmus, kuriuos buvo pastatęs, ⁴ jo stalo valgius, jo dvariškių patalpas, jo tarnų paslaugas ir apdarą, jo vyno padavėjus bei jų apdarą ir jo atnašautas deginamąsias aukas VIEŠPATIES Namuose, ji neteko žado.

⁵ Ji tad karaliui sakė: „Kalbos, kurias girdėjau savo šalyje apie tavo darbus ir išmintį, buvo teisingos, ⁶ bet aš kalbomis netikėjau, kol neatvykau ir pati savo akimis nepamačiau. Tikėk manimi, man nė pusė tiesos nebuvo pasakyta apie tavo didelę išmintį. Tu perdėm viršiji kalbas, kurias buvau girdėjusi. ⁷ Laimingi tavo žmonės!^[i2] Laimingi tavo dvariškiai, kurie visad tau tarnauja ir tavo išmintį girdi! ^8 [i3]Tebūna pašlovintas VIEŠPATS, tavo Dievas, kuriam tu taip patikai, kad jis pasodino tave savo soste karaliumi VIEŠPAČIUI, tavo Dievui. Kadangi tavo Dievas pamilo Izraelį ir norėjo padaryti jį saugų amžinai, jis padarė tave jų karaliumi, kad vykdytumei teisingumą ir teisumą“.

⁹ Ji apdovanojo karalių šimtu auksinių talentų ir gausybe kvepalų bei brangakmenių. Nebuvo tokių kitų kvepalų, kaip tie, kuriuos Šebos karalienė įteikė karaliui Saliamonui.

¹⁰ Be to, Huramo tarnai ir Saliamono tarnai, kurie pargabeno aukso iš Ofyro, pargabeno taip pat algumo medžio^[i4] ir brangakmenių. ¹¹ Iš algumo medžio karalius padarė laiptus VIEŠPATIES Namams ir karaliaus rūmams, taip pat ir lyras bei arfas giesmininkams. Panašių į juos nebuvo prieš tai regėta Judo krašte.

¹² O karalius Saliamonas savo ruožtu įvykdė kiekvieną Šebos karalienės norą, viršydamas tai, ką ji buvo atgabenusi karaliui. Tada ji drauge su dvariškiais sugrįžo į savo šalį.

Saliamono turtai

¹³ Auksas, kurį Saliamonas gaudavo kas metai, svėrė šešis šimtus šešiasdešimt šešis auksinius talentus, ¹⁴ neskaitant to, kuris ateidavo iš verslo žmonių ir pirklių. Ir iš visų Arabijos karalių bei sričių valdytojų ateidavo aukso ir sidabro Saliamonui. ¹⁵ Karalius Saliamonas padarė du šimtus didelių skydų iš plakto aukso; į kiekvieną didelį skydą suėjo šeši šimtai auksinių šekelių. ¹⁶ Jis padarė tris šimtus priedangos skydų iš plakto aukso; į kiekvieną priedangos skydą suėjo trys šimtai auksinių šekelių. Juos karalius padėjo į Libano miško Rūmus.^{[i5] 17} Karalius padarė ir didelį sostą iš dramblio kaulo ir jį aptraukė geriausiu auksu. ¹⁸ Į sostą vedė šeši laiptai. Sostas turėjo auksinę pakoją, pritvirtintą prie sosto; prie abiejų sėdynės šonų buvo ranktūriai. Du liūtai stovėjo šalia ranktūrių, ¹⁹ o dvylika liūtų stovėjo ant šešių laiptų, po šešis viename ir kitame šone. Niekad nieko panašaus į jį nebuvo padaryta jokioje kitoje karalystėje. ²⁰ Be to, visos Saliamono taurės buvo iš aukso, ir visi Libano miško Rūmų indai buvo gryno aukso. Sidabras buvo nieku laikomas Saliamono dienomis. ²¹ Mat karaliaus laivai nuplaukdavo į Taršišą su Huramo tarnais. Kartą per trejus metus Taršišo laivai parplaukdavo, atgabendami aukso, sidabro, dramblio kaulo, beždžionių ir povų.

²² Taip karalius Saliamonas viršijo visus žemės karalius turtais ir išmintimi. ²³ Visi žemės karaliai ieškojo Saliamono veido, norėdami išgirsti jo išmintį, kurią Dievas buvo įdėjęs į jo širdį. ²⁴ Kiekvienas jų atgabendavo savo duoklę – daiktų iš sidabro ir aukso, drabužių, ginklų, kvepalų, arklių, mulų – taip vyko metai po metų.

²⁵ Saliamonas turėjo keturis tūkstančius gardų arkliams bei kovos vežimams ir dvylika tūkstančių arklių, kuriuos jis išdėstė kovos vežimų miestuose ir prie karaliaus Jeruzalėje. ²⁶ Jis valdė visus karalius nuo Eufrato iki filistinų žemės ir Egipto ribos. ²⁷ Karalius padarė sidabrą taip apstų Jeruzalėje, kaip akmenis, ir kedro medį taip apstų, kaip sikomoro medžiai Šefeloje. ^28 [i6]Saliamonui arkliai buvo atgabenami iš Egipto ir visų kraštų.

²⁹ O kiti Saliamono darbai, nuo pirmojo iki paskutinio, argi nėra aprašyti pranašo Natano kronikoje, Ahijo Šiloniečio pranašystėje ir regėtojo Ido'o regėjimuose apie Nebato sūnų Jeroboamą? ³⁰ Saliamonas valdė Jeruzalėje visą Izraelį keturiasdešimt metų. ³¹ Saliamonas užmigo su savo protėviais ir buvo palaidotas savo tėvo Dovydo mieste, ir jo sūnus Rehabeamas tapo karaliumi jo vietoje.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>