| 2 Kr 32 | Sancheribo invazija 1 Betgi, jam įrodžius savo ištikimybę tokiais darbais, Asirijos karalius Sancheribas, išsirengęs į žygį, įsiveržė į Judą ir apgulė įtvirtintus miestus, norėdamas juos užkariauti. 2 Kai Hezekijas pamatė, kad Sancheribas buvo atėjęs ketindamas kariauti su Jeruzale, 3 jis tarėsi su savo didžiūnais bei galiūnais apie uždarymą šaltinių, esančių už miesto sienų. Jie tam pritarė. 4 Sutelkę labai daug žmonių, jie uždarė visus šaltinius ir upelį, tekantį artimame slėnyje, sakydami: „Kam gi turėtų ateiti Asirijos karaliai ir rasti apsčiai vandens!“ 5 Hezekijas, ryžtingai ėmęsis darbo, atstatė visą išgriuvusią sieną, sustiprindamas ją bokštais, ir iš lauko pusės pastatė kitą sieną. Be to, jis įtvirtino Milo'ą Dovydo mieste ir įsakė padirbti daugybę ginklų bei skydų. 6 Jis paskyrė žmonėms mūšio vadus. Tada, sutelkęs juos apie save aikštėje prie miesto vartų, kalbėjo jiems padrąsinamai, tardamas: 7 „Būkite stiprūs ir narsūs! Nebijokite ir nedrebėkite prieš Asirijos karalių ir prieš visą jį lydinčią kariauną, nes mūsų yra daugiau negu jų. 8 Jo tėra tik trapus petys, su mumis yra VIEŠPATS, mūsų Dievas, padėti mums ir kovoti mūsų kovas“. Žmones Judo karaliaus Hezekijo žodžiai labai padrąsino. Sancheribas grasina 9 Tada Asirijos karalius Sancheribas, su visomis savo pajėgomis tebebūdamas Lachiše, pasiuntė savo pareigūnus į Jeruzalę pas Judo karalių Hezekiją ir visus Judo žmones, gyvenančius Jeruzalėje, tardamas: 10 „Taip kalbėjo Asirijos karalius Sancheribas: 'Kuo jūs pasitikite, kad galėsite pakelti Jeruzalės apgulą? 11 Argi nesuvedžioja jūsų Hezekijas, atiduodamas jus bado ir troškulio mirčiai, jums sakydamas: 'VIEŠPATS, mūsų Dievas, išgelbės mus iš Asirijos karaliaus rankos?' 12 Argi ne tas pats Hezekijas pašalino jo aukštumų alkus bei jo aukurus ir įsakė Judui bei Jeruzalei, tardamas: 'Prie šio vieno aukuro jūs garbinsite ir ant jo aukosite savo deginamąsias aukas?' 13 Nejau nežinote, ką aš ir mano protėviai esame padarę visoms kitų kraštų tautoms? Argi pajėgė dievai tautų tų kraštų išgelbėti savo kraštą iš mano rankos? 14 Kuris iš visų dievų tų tautų, kurias mano protėviai visiškai sunaikino, pajėgė išgelbėti savo tautą? Nejau jūsų Dievas pajėgs išgelbėti jus iš mano rankos? 15 Dabar tad neleiskite Hezekijui jūsų suklaidinti, neleiskite jam taip jūsų suvedžioti! Juo netikėkite, nes nė vienas kurios nors tautos ar karalystės dievas nėra pajėgęs išgelbėti savo tautos iš mano rankos ar iš mano protėvių rankų. Juo labiau nepajėgs jūsų Dievas išgelbėti jus iš mano rankos!'“ 16 Jo pareigūnai kalbėjo ir toliau prieš VIEŠPATĮ Dievą ir prieš jo tarną Hezekiją. 17 Jis rašė ir laiškų, įžeidinėdamas VIEŠPATĮ, Izraelio Dievą, apie jį sakydamas: „Kaip dievai tautų kitose šalyse neišgelbėjo savo žmonių iš mano rankos, lygiai taip Hezekijo Dievas neišgelbės savo tautos iš mano rankos“. 18 Tada jie garsiai šaukė Judo žmonių kalba Jeruzalės žmonėms, esantiems ant sienos, gąsdindami juos ir klaiką keldami, norėdami paimti miestą. 19 Apie Jeruzalės Dievą jie kalbėjo, tarsi jis būtų kaip vienas iš žemės tautų dievų, padirbtas žmonių rankomis. 20 Karalius Hezekijas ir pranašas Amozo sūnus Izaijas dėl to meldėsi ir šaukėsi dangaus. 21 O VIEŠPATS pasiuntė angelą, kuris sunaikino visus galiūnus, vadus ir pareigūnus Asirijos karaliaus stovykloje. Jis tad sugrįžo gėdingai į savo kraštą. Jam įėjus į savo dievo namus, ten jo paties sūnūs nužudė jį kalaviju. 22 Taip VIEŠPATS išgelbėjo Hezekiją ir Jeruzalės gyventojus iš Asirijos karaliaus Sancheribo rankos ir iš visų jų priešų rankos. Jis suteikė jiems ramybę visur. 23 Daugelis atnešė VIEŠPAČIUI atnašų į Jeruzalę ir brangių daiktų Judo karaliui Hezekijui. Nuo to laiko jis buvo garbingas visų tautų akyse. Kiti Hezekijo darbai 24 Tomis dienomis Hezekijas susirgo ir gulėjo mirties patale. Jis meldėsi VIEŠPAČIUI, ir šis išklausė jį, duodamas jam ženklą. 25 Tačiau Hezekijas neatsilygino dėkingumu už jam suteiktą malonę, nes jo širdis tapo išdidi. Todėl pyktis kilo ant jo ir ant Judo bei Jeruzalės. 26 Hezekijas taip nusižemino už savo širdies išdidumą, – jis ir Jeruzalės gyventojai, – kad VIEŠPATIES pyktis jų neištiko Hezekijo dienomis. 27 Hezekijas didžiavosi turtų gausybe ir garbe. Jis pasistatė iždus sidabrui ir auksui, brangakmeniams, kvepalams, skydams ir įvairiems brangiems daiktams; 28 sandėlius grūdų derliui, vynui ir aliejui; tvartus visokiems gyvuliams ir avides. 29 Jis įsigijo miestų, apsčiai jaučių bandų ir avių kaimenių, nes Dievas davė jam labai didelių turtų. 30 Tas pats Hezekijas uždarė Gihono vandenų angą ir nukreipė juos žemyn į vakarinį Dovydo miesto šoną. Hezekiją lydėjo sėkmė visuose jo žygiuose. 31 Nors kai pas jį buvo atsiųsti Babilono valdovų pasiuntiniai pasiteirauti apie tą nuostabų dalyką,[i1] įvykusį krašte, Dievas paliko jį vieną, kad išmėgintų ir sužinotų, kas buvo jo širdyje. 32 O kiti Hezekijo karaliavimo įvykiai, jo geri darbai yra aprašyti pranašo Izaijo, Amozo sūnaus, Regėjime[i2] bei Judo ir Izraelio Karalių knygoje. 33 Hezekijas užmigo su savo protėviais ir buvo palaidotas Dovydo palikuonių kapų šlaite.[i3] Visas Judas ir Jeruzalės gyventojai, jam mirus, teikė jam daug garbės. Jo sūnus Manasas tapo karaliumi jo vietoje. |
