Ahazo stabų garbinimas

¹ Ahazas buvo dvidešimties metų, kai tapo karaliumi, ir karaliavo šešiolika metų Jeruzalėje. Jis nedarė, kas buvo dora VIEŠPATIES akyse, kaip buvo daręs jo protėvis Dovydas, ² bet ėjo Izraelio karalių pėdomis. Jis padarė net lietinius atvaizdus Baalams, ³ degino smilkalus Ben-Hinomo slėnyje^[i1] ir pervedė per ugnį savo sūnus bjauriu papročiu tautų, kurias VIEŠPATS buvo išvaręs ateinant izraeliečiams. ⁴ Jis atnašavo aukas ir degino smilkalus aukštumų alkuose, ant kalvų ir po kiekvienu lapuotu medžiu.

Karas su Sirijos ir Efraimo sąjunga

⁵ Todėl VIEŠPATS, jo Dievas, atidavė jį Aramo karaliui į rankas. Aramėjai jį nugalėjo ir, paėmę į nelaisvę daugybę jo žmonių, nuvarė juos į Damaską. Jis buvo atiduotas į rankas ir Izraelio karaliui, kuris jį nugalėjo išliedamas daug kraujo. ⁶ Remalijo sūnus Pekahas per vieną dieną nukovė šimtą dvidešimt tūkstančių karių, – visi jie buvo narsūs vyrai, – nes jie buvo nusigręžę nuo VIEŠPATIES, savo protėvių Dievo. ⁷ O Zichris, Efraimo galiūnas, nukovė karaliaus sūnų Maaseją, rūmų valdytoją Azrikamą ir pirmąjį valdžia po karaliaus Elkaną.

⁸ Izraeliečiai paėmė į nelaisvę du šimtus tūkstančių savo giminaičių, įskaitant žmonas, sūnus ir dukteris. Jie paėmė iš jų ir labai daug grobio, kurį nugabeno į Samariją. ⁹ Ten buvo VIEŠPATIES pranašas, vardu Odedas. Išėjęs pasitikti grįžtančios į Samariją kariuomenės, Odedas jiems tarė: „Tikėkite manimi, kadangi VIEŠPATS, jūsų protėvių Dievas, buvo supykęs ant Judo, jis atidavė juos į rankas jums, bet jūs skerdėte juos su tokiu įtūžiu, kad jis pasiekė dangų. ¹⁰ Dabar jūs ketinate padaryti Judo ir Jeruzalės žmones sau vergais ir vergėmis! Bet, tiesą sakant, argi jūs patys nesate nusikaltę VIEŠPAČIUI, savo Dievui? ¹¹ Dabar tad paklausykite manęs ir paleiskite belaisvius, paimtus iš savo giminaičių, kitaip jus ištiks VIEŠPATIES pykčio liepsna“. ¹² Be to, ir kai kurie Efraimo žmonių galvos – Johanano sūnus Azarijas, Mešilemoto sūnus Berechijas, Šalumo sūnus Jehizkijas bei Hadlajo sūnus Amasa – pakilo prieš grįžtančiuosius iš žygio ¹³ ir jiems tarė: „Belaisvių čia neveskite, nes jūs ketinate užtraukti mums kaltę prieš VIEŠPATĮ, pridėdami tai prie mūsų nuodėmių ir kaltės. Juk mūsų kaltė jau pernelyg didelė, ir pykčio liepsna gresia Izraeliui“. ¹⁴ Kareiviai tad paliko belaisvius ir grobį pareigūnams bei visai bendrijai. ¹⁵ Tuomet ką tik minėtieji vyrai, paėmę belaisvius, aprengė nuoguosius apdarais iš grobio, apvilko juos drabužiais, apavė jų kojas sandalais, davė jiems pavalgyti bei atsigerti ir patepė juos aliejumi, užsodinę ant asilų silpnuosius, nuvedė juos visus pas jų giminaičius į Jerichą, palmių miestą. Tai padarę, jie sugrįžo į Samariją.

Ahazas prašo Asiriją į pagalbą

¹⁶ Tuo pačiu metu karalius Ahazas išsiuntė pasiuntinius į Asiriją, prašydamas sau pagalbos. ¹⁷ Mat ir edomiečiai vėl buvo įsiveržę, sumušę Judą ir paėmę belaisvių. ¹⁸ Ir filistinai užpuldinėjo miestus Šefeloje ir Judo Negebe. Jie buvo užėmę Bet-Šemešą, Aijaloną, Gederotus, Soko'ą su jam pavaldžiomis gyvenvietėmis, Timną su jai pavaldžiomis gyvenvietėmis bei Gimzo'ą su jam pavaldžiomis gyvenvietėmis ir juose apsigyvenę. ¹⁹ Taip VIEŠPATS nužemino Judą už Ahazą, Izraelio karalių,^[i2] nes Jude jis buvo elgęsis nepadoriai ir buvęs neištikimas VIEŠPAČIUI. ²⁰ Užtat Asirijos karalius Tilgat-Pilneseras^[i3] atžygiavo prieš jį ir, užuot jam padėjęs, jį nuengė. ²¹ Nors Ahazas ir apiplėšė VIEŠPATIES Namus, karaliaus rūmus bei pareigūnų namus, mokėdamas duoklę Asirijos karaliui, tai nieko nepadėjo.

Ahazas atsimeta nuo Sandoros Dievo

²² Savo varguose šis karalius Ahazas net dar labiau nusižengė VIEŠPAČIUI, ²³ atnašaudamas aukas Damasko dievams, kurie buvo jį nugalėję, nes jis manė: „Kadangi Aramo karalių dievai jiems padėjo, aš atnašausiu jiems aukas, kad jie ir man padėtų“. Bet jie tapo pražūtimi jam ir visam Izraeliui. ²⁴ Ahazas surinko Dievo Namų reikmenis ir sukapojo juos. Jis uždarė Dievo Namų duris ir pasistatė sau aukurų kiekviename Jeruzalės kampe. ²⁵ Visuose Judo miestuose jis padarė aukštumų alkus smilkalams atnašauti kitiems dievams, vesdamas į pyktį VIEŠPATĮ, savo protėvių Dievą.

²⁶ O kiti Ahazo darbai ir visi jo žygiai, nuo pirmojo iki paskutinio, yra aprašyti Judo ir Izraelio Karalių knygoje. ²⁷ Ahazas užmigo su savo protėviais ir buvo palaidotas mieste – Jeruzalėje. Betgi į Izraelio karalių kapus jis nebuvo nuneštas. Jo sūnus Hezekijas tapo karaliumi jo vietoje.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>