Karo žygis į Edomą

¹ Amazijas buvo dvidešimt penkerių metų, kai tapo karaliumi, ir karaliavo Jeruzalėje dvidešimt devynerius metus. Jo motina buvo vardu Jehoadana iš Jeruzalės. ² Jis darė, kas buvo dora VIEŠPATIES akyse, bet ne visa širdimi. ³ Vos įtvirtinęs savo karališką valdžią, jis nubaudė mirtimi dvariškius, nužudžiusius jo tėvą karalių. ⁴ Betgi jų vaikų mirtimi nebaudė, nes jis elgėsi pagal tai, kas parašyta mokyme, Mozės knygoje, kaip VIEŠPATS įsakė: „Tėvai nebus baudžiami mirtimi už vaikus nei vaikai nebus baudžiami mirtimi už tėvus, bet kiekvienas bus baudžiamas mirtimi už savo paties nuodėmę“.

⁵ Amazijas, sutelkęs Judą, paskirstė visus Judo ir Benjamino vyrus pagal klanus tūkstantininkams ir šimtininkams. Suskaičiavęs visus nuo dvidešimties metų ir vyresnius, jis rado, kad jų buvo trys šimtai tūkstančių rinktinių vyrų, tinkamų karinei tarnybai, pajėgių valdyti ietį ir skydą. ⁶ Be to, jis pasamdė iš Izraelio šimtą tūkstančių narsių kareivių už šimtą sidabrinių talentų. ⁷ Bet pas jį atėjęs Dievo vyras tarė: „Karaliau, neleisk Izraelio kariuomenei žygiuoti su tavimi, nes VIEŠPATS nėra su Izraeliu – su tais visais Efraimo žmonėmis. ⁸ Verčiau žygiuok vienas ir susidorok! Kovoje būk ryžtingas, kitaip Dievas paguldys tave priešo akivaizdoje, nes Dievas turi galybę padėti ar paguldyti“. ⁹ O Amazijas Dievo vyrui tarė: „Bet ką daryti su tuo šimtu talentų, kuriuos esu davęs Izraelio kariuomenei?“ Dievo žmogus atsakė: „VIEŠPATS išgali tau kur kas daugiau duoti“. ¹⁰ Tuomet Amazijas atleido kareivius, atėjusius pas jį iš Efraimo, įsakydamas jiems eiti namo. Bet jie buvo ant Judo už tai labai supykę ir į namus sugrįžo įniršio apimti.

¹¹ Amazijas susikaupė drąsiam žygiui ir, vedinas savo kariuomene, nužygiavo į Druskos slėnį. Jis nukovė dešimt tūkstančių Seiro vyrų. ¹² Judo vyrai kitą dešimt tūkstančių paėmė į nelaisvę gyvų ir, užvedę juos ant Selos viršūnės, nustūmė žemyn. Jie visi suknežo. ¹³ Tuo tarpu samdytieji kareiviai, kuriuos Amazijas buvo atgal išsiuntęs ir neleidęs jiems eiti su juo į mūšį, užpuolė Judo miestus nuo Samarijos iki Bet-Horono, nužudydami juose tris tūkstančius gyventojų ir paimdami daug grobio.

Amazijo neištikimybė

¹⁴ Amazijas, grįždamas su pergale prieš edomiečius, parsigabeno Seiro žmonių dievus ir, pasistatęs juos kaip savo dievus, garbino atnašaudamas jiems aukas. ¹⁵ VIEŠPATS, užsidegęs pykčiu ant Amazijo, nusiuntė pas jį pranašą ir jam tarė: „Kodėl garbini tautos dievus, negalėjusius išgelbėti savo tautos iš tavo rankos?“ ¹⁶ Tačiau pranašui dar tebekalbant, karalius jam tarė: „Argi mes paskyrėme tave patarėju karaliui? Liaukis! Kam gi turėtumei būti užmuštas?“ Pranašas tad liovėsi, bet pratarė: „Aš žinau, kad VIEŠPATS apsisprendė tave sunaikinti, kadangi tu taip elgiesi ir nekreipi dėmesio į mano patarimą“.

Nesėkmingas Amazijo žygis prieš Izraelį

¹⁷ Pasitaręs tad Judo karalius Amazijas pasiuntė Izraelio karaliui Jehu'o sūnaus Jehoahazo sūnui Joašui tokį žodį: „Eikš, susitikime akis į akį!“ ¹⁸ Izraelio karalius Joašas atsakė Judo karaliui Amazijui tokiu žodžiu: „Libano usnis pasiuntė žodį Libano kedrui, tardama: 'Duok savo dukterį mano sūnui žmona'. Bet Libano laukinis žvėris, eidamas pro šalį, sutrypė tą usnį. ¹⁹ Tu sakai: 'Štai nugalėjau Edomą', – ir tavo širdis trokšta daugiau garbės. Nūn sėdėk namie! Kam gi turėtumei ieškoti nelaimės, kad tu pats žūtum ir Judą su savimi nusitemptum?“

²⁰ Amazijas nenorėjo klausyti. Tai buvo iš Dievo, idant atiduotų juos už tai, kad jie garbino Edomo dievus. ²¹ Izraelio karalius Joašas tad atžygiavo. Jis ir Judo karalius Amazijas susitiko vienas su kitu mūšyje prie Bet-Šemešo Judo karalystėje. ²² Judas buvo Izraelio nugalėtas. Visi išbėgiojo į savo namus. ²³ Izraelio karalius Joašas paėmė Judo karalių Ahazijo sūnaus Joašo sūnų Amaziją į nelaisvę prie Bet-Šemešo. Nugabenęs jį į Jeruzalę, jis pralaužė Jeruzalės sienoje keturių šimtų uolekčių spragą nuo Efraimo vartų iki Kampo vartų. ²⁴ Tada su visu auksu ir sidabru bei visais reikmenimis, rastais Dievo Namuose, su Obed-Edomu^[i1] ir su karaliaus rūmų iždu bei įkaitais jis sugrįžo į Samariją.

Amazijo mirtis

²⁵ Judo karalius Joašo sūnus Amazijas gyveno penkiolika metų po Izraelio karaliaus Jehoahazo sūnaus Joašo mirties. ²⁶ O kiti Amazijo darbai, nuo pirmojo iki paskutinio, – argi jie nėra aprašyti Judo ir Izraelio karalių knygoje? ²⁷ Nuo to laiko, kai Amazijas pasitraukė nuo VIEŠPATIES, buvo surengtas prieš jį sąmokslas Jeruzalėje. Užtat jis pabėgo į Lachišą. Bet buvo pasiųsti vyrai jo vytis, ir jie ten nužudė jį. ²⁸ Pargabentas ant arklių, jis buvo palaidotas su savo protėviais Judo mieste.^[i2]

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>