¹ Jehošafatas užmigo su savo protėviais ir buvo palaidotas Dovydo mieste. Jo sūnus Jehoramas tapo karaliumi jo vietoje. ² Jo broliai, Jehošafato sūnūs, buvo Azarijas, Jehielis, Zecharijas, Azarjahu'as, Michaelis ir Šefatijas. Jie visi buvo Judo karaliaus Jehošafato sūnūs. ³ Jiems tėvas davė daug dovanų, sidabrinių, auksinių ir brangių daiktų, kartu su įtvirtintais Judo miestais, bet karalystę pavedė Jehoramui, nes jis buvo pirmagimis.

Nedori Jehoramo darbai

⁴ Jehoramas, paėmęs į savo rankas tėvo karalystę ir įsitvirtinęs, nužudė kalaviju visus savo brolius ir kai kuriuos Izraelio didžiūnus. ⁵ Tapdamas karaliumi, Jehoramas buvo trisdešimt dvejų metų. Jeruzalę valdė aštuonerius metus. ⁶ Jis ėjo Izraelio karalių pėdomis, kaip buvo darę Ahabo namai, nes viena Ahabo dukterų buvo jo žmona,^[i1] darydamas, kas buvo nedora VIEŠPATIES akyse. ⁷ Tačiau VIEŠPATS Dovydo namų sunaikinti nenorėjo dėl sandoros, kurią buvo sudaręs su Dovydu, pažadėdamas jam ir jo palikuonims duoti amžiną žiburį.

⁸ Jam valdant, Edomas sukilo prieš Judo valdžią ir pasistatė savo karalių. ⁹ Tada Jehoramas perėjo sieną drauge su savo pareigūnais ir visais kovos vežimais. Jis atsikėlė naktį ir puolė edomiečius, apsupusius jį ir kovos vežimų vadus. ¹⁰ Edomas ir toliau kėlė maištą prieš Judo valdžią iki pat šios dienos. Tuo metu ir Libna sukilo prieš jo valdžią, nes jis buvo palikęs VIEŠPATĮ, savo protėvių Dievą.

¹¹ Be to, jis statė aukštumų alkus Judo kalnuose, vedė Jeruzalės gyventojus į stabų garbinimą ir suvedžiojo Judą. ¹² Jam atėjo laiškas iš pranašo Elijo^[i2] su žinia: „Taip kalbėjo VIEŠPATS, tavo tėvo Dovydo Dievas: 'Kadangi nėjai savo tėvo Jehošafato pėdomis, ar Judo karaliaus Asos pėdomis, ¹³ bet ėjai Izraelio karalių keliu, vesdamas Judą ir Jeruzalės gyventojus į stabų garbinimą, kaip Ahabo namai vedė Izraelį į stabų garbinimą, ir net nužudei iš tavo tėvo namų savo brolius, kurie buvo geresni už tave, ¹⁴ štai VIEŠPATS ištiks skaudžia rykšte tavo tautą, tavo vaikus, tavo dukteris ir visas tavo valdas. ¹⁵ O tu kentėsi sunkią vidurių ligą, kol diena po dienos nuo ligos išeis tavo viduriai'“.

Paskutiniai Jehoramo metai

¹⁶ VIEŠPATS sukurstė filistinų neapykantą ir arabus, etiopų kaimynus, prieš Jehoramą. ¹⁷ Jie surengė žygį prieš Judą, įsiveržė į jį ir pagrobė visą nuosavybę, rastą karaliaus rūmuose, kartu su jo vaikais ir žmonomis. Jam buvo paliktas tik vienas sūnus – Jehoahazas, pats jauniausias.

¹⁸ Paskui VIEŠPATS ištiko jį nepagydoma vidurių liga. ¹⁹ Ilgainiui, baigiantis dvejiems metams, nuo ligos išėjo jo viduriai, ir jis numirė nuožmia mirtimi. Jo tauta nesurengė jam laidotuvių laužo, kaip buvo dariusi jo protėviams. ²⁰ Jis buvo trisdešimt dvejų metų, kai tapo karaliumi. Jeruzalėje karaliavo aštuonerius metus. Jis iškeliavo niekieno neapgailėtas ir buvo palaidotas Dovydo mieste, bet ne karalių kapuose.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>