| 2 Kr 20 | Šventas karas 1 [i1]Tada moabiečiai, amoniečiai ir drauge su jais būrys meunitų atėjo kariauti su Jehošafatu. 2 Jehošafatui buvo pranešta: „Didelė kariauna ateina prieš tave iš Edomo, iš anapus jūros. Jie jau pasiekė Hazazon-Tamarą, tai yra En-Gedį“. 3 Baimės apimtas Jehošafatas skubėjo prašyti VIEŠPATIES pagalbos ir visam Judui paskelbė pasninką. 4 Judas susirinko prašyti VIEŠPATIES pagalbos; ieškoti VIEŠPATIES žmonės suėjo iš kiekvieno Judo miesto. Jehošafato malda 5 Jehošafatas stovėjo Judo ir Jeruzalės bendrijoje, VIEŠPATIES Namuose, priešais naująjį kiemą. 6 Jis tarė: „VIEŠPATIE, mūsų protėvių Dieve, argi tu nesi Dievas danguje? Argi tu nevaldai visų tautų karalysčių? Tavo rankoje yra galybė ir jėga. Niekas negali tau priešintis. 7 Argi ne tu, mūsų Dieve, išvarei šio krašto gyventojus savo tautos Izraelio akivaizdoje ir atidavei jį amžinai savo bičiulio Abraomo palikuonims? 8 Jame jie yra įsikūrę, jame jie yra pastatę šventovę tavo vardui, tardami: 9 'Jei nelaimė mus ištiktų – ar baudžiantis kalavijas, ar maras, ar badas, mes rinksimės prie šių Namų ir prie tavęs, nes tavo vardas yra šiuose Namuose, ir šauksimės tavęs savo nelaimėje, tu išklausysi ir išgelbėsi'. 10 Dabar štai Amono ir Moabo bei Seiro aukštumų žmonės, į kurių žemę neleidai veržtis Izraeliui, kai izraeliečiai išėjo iš Egipto žemės, bet praėjo pro juos ir jų nesunaikino, 11 štai žmonės atsilygina mums, ateidami mūsų išvaryti iš tavo nuosavybės, kurią esi mums davęs paveldėti. 12 Mūsų Dieve, argi tu jų nenubausi? Juk mes esame bejėgiai prieš šią mūsų užpulti ateinančią didžiulę kariauną! Mes nežinome, ką daryti, bet mūsų akys į tave žvelgia“. Levitas pranašauja pergalę 13 Tuo tarpu visas Judas stovėjo prieš VIEŠPATĮ drauge su savo mažyliais, savo žmonomis ir savo vaikais. 14 Tada VIEŠPATIES dvasia atėjo sueigos viduryje Matanijo sūnaus Jeielio sūnaus Benajo sūnaus Zecharijo sūnui Jahazieliui, vienam levito iš Asafo sūnų. 15 Jis tarė: „Dėmesio, visas Judai ir Jeruzalės gyventojai, ir karaliau Jehošafatai, taip jums VIEŠPATS kalbėjo: 'Nebijokite ir nedrebėkite dėl šios didžiulės kariaunos, nes mūšis yra Dievo, o ne jūsų. 16 Rytoj išeikite prieš juos, jiems atžygiuojant Zizo šlaitu. Užtiksite juos slėnio gale Jeruelio tyrų link. 17 Ne jums kovoti šiame mūšyje! Būkite pasiruošę, laukite ir liudykite pergalę VIEŠPATIES, kuris yra su jumis, Judai ir Jeruzale! Nebijokite ir nedrebėkite! Išeikite prieš juos rytoj! VIEŠPATS bus su jumis!'“ 18 Tada Jehošafatas parpuolė kniūbsčias ant žemės, ir visas Judas bei visi Jeruzalės gyventojai puolė kniūbsti prieš VIEŠPATĮ, pagarbindami VIEŠPATĮ. 19 O levitai iš Kohato žmonių ir Koraho žmonių atsistoję pašlovino VIEŠPATĮ, Izraelio Dievą, giedodami iš visų jėgų. Viešpaties pergalė 20 Kitą rytą anksti jie pakilo ir išskubėjo į Tekoos tyrus. Jiems išeinant, Jehošafatas stabtelėjo ir tarė: „Klausykitės manęs, Judai ir Jeruzalės gyventojai! Pasitikėkite VIEŠPAČIU, savo Dievu, ir būsite tvirti! Pasitikėkite jo pranašais, ir sėkmė jus lydės!“ 21 Pasitaręs su žmonėmis, jis paskyrė VIEŠPAČIUI giesmininkus, kurie šventais apdarais apsirengę turėjo eiti pirma kariuomenės, jį šlovindami giesme: „Dėkokite VIEŠPAČIUI, nes amžina yra jo ištikimoji meilė!“ 22 Vos jiems pradėjus savo džiugią šlovės giesmę, VIEŠPATS surengė pasalas Amono ir Moabo vyrams bei Seiro aukštumų gyventojams, atžygiavusiems prieš Judą, ir jie sumišo. 23 Amono ir Moabo vyrai užpuolė Seiro aukštumų gyventojus ir juos visiškai sunaikino. Susidoroję su Seiro gyventojais, jie pradėjo vieni kitus naikinti. 24 Kai Judas pasiekė vietą, iš kurios matėsi tyrai, ieškodami tos kariaunos, jie matė tik lavonus, gulinčius ant žemės, nė vienas jų nebuvo išlikęs. 25 Jehošafatas ir jo kariuomenė, atėję paimti grobio, rado daugybę galvijų, aprangos, drabužių ir brangių daiktų. Jie tiek pasiėmė, kiek galėjo panešti. Imdami grobį, jie užtruko tris dienas, nes jo buvo labai daug. 26 Ketvirtą dieną jie padarė sueigą Berakos[i2] slėnyje, kur jie pašlovino VIEŠPATĮ. Todėl ta vieta ir yra vadinama Berakos slėniu iki šios dienos. 27 Paskui visi Judo ir Jeruzalės žmonės su Jehošafatu priešakyje, švęsdami džiugią pergalę, kurią VIEŠPATS buvo suteikęs jiems prieš priešus, pasisuko Jeruzalės link. 28 Jie parėjo į Jeruzalę, į VIEŠPATIES Namus, lydimi arfų, lyrų ir trimitų. 29 Dievo baimė apėmė visų kraštų karalystes, kai jie išgirdo, kad VIEŠPATS buvo kovojęs su Izraelio priešais. 30 Jehošafato karalystėje buvo ramu, nes jo Dievas davė jam taiką iš visų pusių. Kiti Jehošafato darbai 31 Jehošafatas karaliavo Jude. Jis buvo trisdešimt penkerių metų, kai tapo karaliumi, ir karaliavo dvidešimt penkerius metus Jeruzalėje. Jo motina buvo Šilhio duktė, vardu Azuba. 32 Jis ėjo savo tėvo Asos pėdomis ir nuo jų nenukrypo, darydamas, kas dora VIEŠPATIES akyse. 33 Tačiau aukštumų alkai nebuvo pašalinti, ir žmonės dar nebuvo palenkę širdies į savo protėvių Dievą. 34 O kiti Jehošafato darbai, nuo pirmojo iki paskutinio, yra aprašyti Hananio sūnaus Jehu'o kronikoje, kuri įterpta į Izraelio Karalių knygą. Nesėkminga prekybinė sąjunga 35 Tada Judo karalius Jehošafatas susidėjo su Izraelio karaliumi Ahaziju, kuris nedorai elgėsi. 36 Jis susidėjo su juo statydindamas laivus keliauti į Taršišą. Laivus jiedu statė Ezion-Gebere. 37 Tada Dodavahu'o iš Marešos sūnus Eliezeris pranašavo Jehošafatui, tardamas: „Kadangi susidėjai su Ahaziju, VIEŠPATS sunaikins, ką tu esi padaręs“. Laivai buvo sunaikinti, ir jie nebegalėjo keliauti į Taršišą. |
