2 Kr 13 | Karas tarp Abijo ir Jeroboamo 1 Aštuonioliktaisiais karaliaus Jeroboamo metais Abijas tapo Judo karaliumi. 2 Jeruzalėje jis karaliavo trejus metus. Jo motina buvo Urielio iš Gebos duktė, vardu Mikaja. Tarp Abijo ir Jeroboamo kilo karas. 3 Abijas stojo į mūšį su narsuolių kariuomene, keturiais šimtais tūkstančių rinktinių vyrų, tuo tarpu Jeroboamas išsirikiavo prieš jį kautynėms su aštuoniais šimtais tūkstančių rinktinių narsuolių vyrų. 4 [i1]Tada Abijas atsistojo ant Zemarajimų kalno šlaito, Efraimo aukštumose, ir tarė: „Klausykitės manęs, Jeroboamai ir visas Izraeli! 5 Argi nėra jums žinoma, kad VIEŠPATS, Izraelio Dievas, druskos sandora[i2] yra davęs Izraelio karalystę Dovydui amžinai, jam ir jo sūnums? 6 Tačiau Nebato sūnus Jeroboamas, buvęs Dovydo sūnaus Saliamono tarnyboje, sukėlė maištą prieš savo valdovą. 7 Niekam tikę vyrai ir niekšai susibūrė apie jį ir apgalėjo Saliamono sūnų Rehabeamą. Rehabeamas buvo neprityręs ir bailus, negalėjo jiems prilygti. 8 Betgi nejau dabar jūs manote, kad galite prilygti VIEŠPATIES karalystei, kurią jis valdo per Dovydo sūnų rankas, tik dėl to, kad jūsų yra didelė minia ir kad jūs turite pas save auksinius veršius, kuriuos Jeroboamas padarė jums dievais! 9 Argi jūs neišvarėte VIEŠPATIES kunigų, Aarono sūnų bei levitų, argi nepasidarėte sau kunigų, kaip daro kitų kraštų tautos? Kas tik ateina su jautuku iš bandos ir septyniais avinais, norėdamas būti pašventintas, tampa kunigu tų, kas nėra dievai! 10 O mums VIEŠPATS yra mūsų Dievas, mes nuo jo nenusigręžėme. Kunigai, kurie yra Aarono sūnūs, tarnauja VIEŠPAČIUI, ir levitai atlieka savo tarnybą. 11 Jie atnašauja deginamąsias aukas ir degina kvapiuosius smilkalus VIEŠPAČIUI kas rytą ir kas vakarą, išdėsto Artumo duoną ant švaraus stalo ir uždega kas vakarą auksinės žvakidės lempas. Mes laikomės VIEŠPATIES, savo Dievo, įsako, tuo tarpu jūs išsižadėjote jo. 12 Štai Dievas yra su mumis, mūsų priekyje, ir jo kunigai su trimitais yra pasiruošę pašaukti į kovą su jumis. Izraeliečiai, nekovokite su VIEŠPAČIU, savo protėvių Dievu, nes sėkmė jūsų nelydės!“ Mūšio padariniai 13 Tuo tarpu Jeroboamas buvo pasiuntęs pasalą apeiti juos ir užklupti iš užnugario. Taigi jo pajėgos buvo priešais Judą ir pasala jiems už nugaros. 14 Kai Judas apsisuko, žiūri, juos puola ir iš priekio, ir iš užnugario. Jie tad šaukėsi VIEŠPATIES, kunigai ėmė pūsti trimitus, 15 Judo vyrai sukėlė kovos šauksmus. Judo vyrams keliant kovos šauksmus, Dievas nugalėjo Jeroboamą ir visą Izraelį, stovintį mūšio rikiuotėje prieš Abiją ir Judą. 16 Izraeliečiai bėgo nuo Judo, nes Dievas atidavė juos į jų rankas. 17 Abijas ir jo kariuomenė ištiko juos kraujo išliejimu, penki šimtai rinktinių Izraelio vyrų krito nukauti. 18 Taigi izraeliečiai tą kartą buvo sutriuškinti, o Judo žmonės mūšį laimėjo, nes jie pasitikėjo VIEŠPAČIU, savo protėvių Dievu. 19 Abijas vijosi Jeroboamą ir paėmė jo miestus:[i3] Bet-Elį su jam pavaldžiomis gyvenvietėmis, Ješaną su jam pavaldžiomis gyvenvietėmis ir Efroną su jam pavaldžiomis gyvenvietėmis. 20 Abijo dienomis Jeroboamas nebeįstengė vėl sutelkti pajėgų. Galop VIEŠPATS ištiko jį liga, ir jis mirė. 21 Tuo tarpu Abijas tapo galingas; jis vedė keturiolika žmonų, ir jam gimė dvidešimt du sūnūs bei šešiolika dukterų. Abijo mirtis 22 O kiti Abijo darbai, jo elgesys ir žygdarbiai yra aprašyti pranašo Ido'o kronikoje. 23 Abijas užmigo su savo protėviais ir buvo palaidotas Dovydo mieste. Jo sūnus Asa tapo karaliumi jo vietoje. Jo dienomis kraštas dešimt metų turėjo ramybę. |