Rehabeamo neištikimybė

¹ Kai Rehabeamo karalystė buvo įtvirtinta ir Rehabeamas tapo galingas, jis nusigręžė nuo VIEŠPATIES mokymo, su juo ir visas Izraelis.^{[i1] 2} Atsitiko, kad penktaisiais karaliaus Rehabeamo metais Egipto karalius Šišakas surengė žygį prieš Jeruzalę, nes jie buvo nusižengę VIEŠPAČIUI. ³ Jis atžygiavo su tūkstančiu dviem šimtais kovos vežimų ir šešiasdešimčia tūkstančių raitelių. Nesuskaičiuojama kariuomenė atžygiavo su juo iš Egipto – libiai, sukitai^[i2] ir etiopai. ⁴ Šišakas paėmė įtvirtintus Judo miestus ir atėjo iki pat Jeruzalės. ⁵ Tada pas Rehabeamą ir Judo didžiūnus, susirinkusius į Jeruzalę dėl Šišako, atėjo pranašas Šemajas ir tarė: „Taip kalbėjo VIEŠPATS: 'Jūs palikote mane, aš palieku jus Šišakui'“. ⁶ Tada Izraelio didžiūnai ir karalius nusižemino ir sakė: „VIEŠPATS yra teisus“. ⁷ Kai VIEŠPATS pamatė, kad jie nusižemino, VIEŠPATIES žodis atėjo Šemajui, tardamas: „Kadangi jie nusižemino, jų nesunaikinsiu, bet suteiksiu jiems šiokią tokią išeitį, ir mano pyktis nebus išlietas ant Jeruzalės per Šišaką. ⁸ Bet jie bus jo tarnais, kad žinotų skirtumą, ką reiškia tarnauti man ir ką reiškia tarnauti žemės karalystėms“.

⁹ Taigi Egipto karalius Šišakas užpuolė Jeruzalę ir pagrobė Namų turtus bei karaliaus rūmų turtus. Viską išgabeno. Jis pagrobė ir auksinius skydus, kuriuos buvo padaręs Saliamonas. ¹⁰ Užtat vietoj jų karalius Rehabeamas padarė skydus iš vario ir patikėjo juos sargybos pareigūnams, saugantiems įėjimą į karaliaus rūmus. ¹¹ Kada tik karalius eidavo į VIEŠPATIES Namus, sargybiniai, jais nešini, eidavo kartu ir paskui sugrąžindavo į sargybos būstą.

Rehabeamo karaliavimo suvestinė

¹² Kadangi jis nusižemino, VIEŠPATIES įniršis buvo nuo jo nugręžtas, ir VIEŠPATS visiškai jo nesunaikino. Be to, Jude buvo ir gerų dalykų. ¹³ Taigi karalius Rehabeamas įsitvirtino Jeruzalėje ir karaliavo. Rehabeamas buvo keturiasdešimt vienerių metų, kai pradėjo karaliauti. Jis karaliavo septyniolika metų Jeruzalėje – mieste, kurį VIEŠPATS buvo išsirinkęs iš visų Izraelio giminių, ketindamas įkurti ten buveinę savo vardui. Jo motinos vardas buvo Naama Amonietė. ¹⁴ Jis darė, kas nedora, nes širdimi neieškojo VIEŠPATIES.

¹⁵ Rehabeamo darbai, nuo pirmojo iki paskutinio, – argi jie nėra aprašyti pranašo Šemajo ir regėtojo Ido'o kronikose pagal kilmės sąrašą? Tarp Rehabeamo ir Jeroboamo nuolat vyko karai. ¹⁶ Rehabeamas užmigo su savo protėviais ir buvo palaidotas Dovydo mieste, ir jo sūnus Abijas tapo karaliumi jo vietoje.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>