| 2 Kar 25 | 1 [i1]Devintaisiais Zedekijo karaliavimo metais,[i2] dešimtojo mėnesio dešimtą dieną, Babilono karalius Nebukadnezaras atžygiavo su visa savo kariuomene prieš Jeruzalę. Ją apsupę, statė aplink miestą apgulos pylimus. 2 Miestas buvo apgulos būklėje iki vienuoliktųjų karaliaus Zedekijo metų. 3 Ketvirtojo mėnesio devintą dieną,[i3] mieste įsigalėjus nuožmiam badui ir beturčiams nebeturint maisto, 4 buvo pralaužtos miesto sienos. Tada karalius ir visi jo kareiviai pabėgo iš miesto nakčia pro vartus tarp dvigubos sienos prie karaliaus sodo.[i4] Nors kaldėjai buvo visur aplink miestą, karalius leidosi keliu Arabos link.[i5] 5 Bet kaldėjų pajėgos vijosi karalių ir pasivijo jį Jericho lygumose. Visa jo kariuomenė, pabėgusi nuo jo, išsisklaidė. 6 Karalius buvo suimtas ir nuvestas į Riblą pas Babilono karalių, kuris padarė jam teismą. 7 Nužudžius Zedekijo sūnus jo akyse, Zedekijui buvo išluptos akys. Apkausčius jį vario grandinėmis, jis buvo nuvarytas į Babiloną. Jeruzalės sunaikinimas ir antroji tremtis 8 Aštuntą mėnesį, septintą mėnesio dieną, – tai buvo devynioliktieji Babilono karaliaus Nebukadnezaro metai, – Nebuzaradanas, karaliaus asmens sargybos vadas ir Babilono karaliaus pareigūnas, atvyko į Jeruzalę. 9 Jis sudegino VIEŠPATIES Namus, karaliaus rūmus ir visus Jeruzalės namus: sunaikino kiekvieno didžiūno namus. 10 Tada kaldėjų pajėgos, buvusios su sargybos vadu, išardė iš visų pusių Jeruzalės sienas. 11 Likučius žmonių, pasilikusių mieste, perbėgėlius[i6] – žmones, perėjusius pas Babilono karalių, – visus gyventojų likučius karaliaus asmens sargybos vadas Nebuzaradanas išvarė į tremtį. 12 Bet kai kuriuos krašto šalies žmones Nebuzaradanas paliko dirbti vynuogynuose ir žemei arti. 13 Varinius šulus, esančius VIEŠPATIES Namuose, pastovus ir varinę jūrą, buvusią VIEŠPATIES Namuose, kaldėjai sudaužė ir visą varį išgabeno į Babiloną. 14 Jie išgabeno ir puodus, grandiklius, žnyples, samčius ir visus varinius reikmenis, vartojamus pamaldose. 15 Sargybos vadas išgabeno keptuves ir šlakstymo dubenis, auksinius ir sidabrinius. 16 Abiejų šulų, jūros ir Saliamono padarytų pastovų – šių visų daiktų – vario nebuvo įmanoma pasverti. 17 Vieno šulo aukštis buvo aštuoniolika uolekčių. Viršuje jis turėjo varinę galveną; galvenos aukštis buvo trys uolektys, o aplink galveną buvo pinučiai su granatmedžio obuoliais, padarytais iš vario. Antrasis šulas turėjo tokią pat galveną su pinučiais. 18 Sargybos vadas paėmė ir vyriausiąjį kunigą Serają, pavaduotoją kunigą Zefaniją bei trejetą slenksčio sargų. 19 O iš miesto jis paėmė vadovaujantį kareiviams dvariškį bei penkis karaliaus tarybos patarėjus, užsilikusius mieste, kariuomenės vado raštininką, vadovavusį šalies žmonių pašaukimui prie ginklų, ir šešiasdešimt mieste buvusių paprastų vyrų. 20 Paėmęs šiuos žmones, sargybos vadas Nebuzaradanas nuvarė juos pas Babilono karalių į Riblą. 21 Babilono karalius įsakė juos užmušti, ir jie Ribloje, Hamato krašte, buvo nubausti mirtimi. Taip Judas tapo ištremtas iš savo žemės. Judo valdytojas Gedalijas 22 Babilono karalius Nebukadnezaras paskyrė Šafano sūnaus Ahikamo sūnų Gedaliją valdyti žmones, kuriuos jis buvo palikęs Judo krašte. 23 Kariškių vadai ir jų vyrai, išgirdę, kad Babilono karalius buvo paskyręs Gedaliją valdytoju, atėjo į Mizpą pas Gedaliją drauge su Netanijo sūnumi Išmaeliu, Kareaho sūnumi Johananu, Tanhumeto Netofatiečio sūnumi Seraju bei Maakatiečio sūnumi ir jų vyrais. 24 O Gedalijas prisiekė jiems ir jų vyrams. „Nebijokite kaldėjų pareigūnų, – sakė jiems, – pasilikite krašte, tarnaukite Babilono karaliui, ir bus jums gerai“. 25 Bet septintą mėnesį Elišamos sūnaus Netanijo sūnus Išmaelis, kilęs iš karališkos šeimos, atėjo su dešimčia vyrų, užpuolė Gedaliją ir jį nužudė drauge su buvusiais pas jį Mizpoje Judo žmonėmis ir kaldėjais. 26 Tada visi žmonės, seni ir jauni, drauge su kariškių vadais leidosi eiti į Egiptą, nes kaldėjų jie bijojo. Jehojachinas paleidžiamas iš kalėjimo 27 Trisdešimt septintaisiais Judo karaliaus Jehojachino metais, dvyliktą mėnesį, dvidešimt septintą mėnesio dieną, Babilono karalius Evil-Merodachas[i7] pirmaisiais savo karaliavimo metais Judo karalių Jehojachiną paleido iš kalėjimo. 28 Su juo maloniai kalbėjo ir davė jam krėslą, aukštesnį už visus krėslus karalių, buvusių pas jį Babilone. 29 Jehojachinas tad nusivilko kalėjimo drabužius. Visas savo gyvenimo dienas jis valgė prie karaliaus stalo. 30 O jo išlaikymą karalius parūpino diena po dienos visą jo likusį gyvenimą. |
