Ahabo palikuonių išžudymas

¹ Ahabas turėjo septyniasdešimt palikuonių^[i1] Samarijoje. Jehu'as tad parašė laiškus ir pasiuntė juos į Samariją Jezrėelio didžiūnams ir seniūnams bei Ahabo vaikų globėjams. Jis rašė: ² „Nūn, kai šis laiškas jus pasieks, kadangi jūsų valdovo sūnūs yra su jumis ir jūs turite taip pat kovos vežimų ir arklių, įtvirtintą miestą ir ginklų, ³ išsirinkite geriausią ir tinkamiausią iš jūsų valdovo sūnų, pasodinkite jį į jo tėvo sostą ir kovokite už savo valdovo namus!“ ⁴ Bet jie buvo klaiko apimti. „Štai, – jie sakė, – du karaliai negalėjo prieš jį atsilaikyti, tad kaip galime mes atsispirti?“ ⁵ Rūmų prižiūrėtojas ir miesto valdytojas drauge su seniūnais ir globėjais pasiuntė Jehu'ui šį žodį: „Mes esame tavo tarnai; darysime, ką tik tu mums sakysi. Mes karaliumi nė vieno nestatysime; daryk, kaip geriau tau atrodo“.

⁶ Jis parašė jiems antrą laišką. Jame rašė: „Jeigu esate mano pusėje ir pasirengę manęs klausyti, paimkite galvas^[i2] vyrų, sūnų jūsų valdovo, ir ateikite rytoj šiuo laiku pas mane į Jezrėelį“. O karaliaus sūnūs – septyniasdešimt iš viso – buvo pas miesto didikus, kurie juos augino. ⁷ Kai didikus pasiekė laiškas, jie paėmė karaliaus sūnus ir visus septyniasdešimt nužudė. Sudėję jų galvas į pintines, nusiuntė jam į Jezrėelį. ⁸ Kai atėjo pasiuntinys ir jam pranešė: „Karaliaus sūnų galvos yra atneštos“, – jis įsakė: „Sudėkite jas iki ryto į dvi krūvas prie miesto vartų įėjimo“. ⁹ Rytą jis išėjo ir, atsistojęs ten, tarė visiems žmonėms: „Jūs nekalti. Tiesa, aš surengiau sąmokslą prieš savo valdovą ir jį nužudžiau, tačiau kas šiuos visus paguldė? ¹⁰ Žinokite tad, kad nė vienas žodis, kurį VIEŠPATS yra ištaręs prieš Ahabo namus, neliks neįvykdytas. VIEŠPATS įvykdė visa, ką jis buvo paskelbęs per savo tarną Eliją“. ¹¹ Tada Jehu'as išžudė visus, išlikusius Jezrėelyje iš Ahabo namų, – visus jo didikus, jo artimus bičiulius ir kunigus, – nepalikdamas nė vieno gyvo.

Judo karaliaus Ahazijo giminės

¹² Tada jis leidosi kelionėn į Samariją. Pakeliui, prie Bet-Eked-haRojimų, ¹³ Jehu'as aptiko Judo karaliaus gimines. Jis klausė: „Kas jūs esate?“ – „Mes esame Ahazijo giminės, – jie atsakė, – atėjome aplankyti karaliaus sūnų ir karalienės motinos sūnų“. ¹⁴ Jehu'as įsakė: „Suimkite juos gyvus!“ Suėmus juos gyvus, jie buvo nužudyti – keturiasdešimt du iš viso – prie Bet-Ekedo vandens talpyklos. Nė vieno jų nepasigailėjo.

Jehu'as ir Jehonadabas

¹⁵ Iš ten iškeliavęs, jis sutiko Rechabo sūnų Jehonadabą^[i3], ateinantį jo pasitikti. Pasveikinęs jį, jam tarė: „Ar tavo širdis taip man atsidavusi, kaip mano širdis tau atsidavusi?“ – „Taip yra!“ – atsakė Jehonadabas. „Jeigu taip yra, – tarė Jehu'as, – duok man ranką“. Taigi jis padavė jam ranką. Jehu'as įkėlė jį pas save į vežimą. ¹⁶ „Eikš su manimi, – jis tarė, – ir pamatyk mano uolumą VIEŠPAČIUI“. Ir pasodino jį savo vežime. ¹⁷ Atvykęs į Samariją, Jehu'as žudė visus, kurie buvo išlikę Samarijoje iš Ahabo namų, kol juos išnaikino, įvykdydamas žodį, kurį VIEŠPATS buvo davęs Elijui.

Baalo šventyklos ir sekėjų sunaikinimas

^18 [i4]Tada Jehu'as, surinkęs visus žmones, jiems tarė: „Ahabas tarnavo Baalui tik šiek tiek, Jehu'as jam tarnaus kur kas daugiau. ¹⁹ Nūn tad pašaukite pas mane visus Baalo pranašus, visus jo garbintojus ir visus jo kunigus. Tenetrūksta nė vieno, nes Baalui aš turiu atnašauti didelę auką. Kas neateis, neliks gyvas!“ Bet Jehu'as elgėsi klastingai, norėdamas sunaikinti Baalo garbintojus. ²⁰ „Švęskite iškilmingą sueigą Baalui“, – įsakė Jehu'as. Sueiga buvo paskelbta. ²¹ Kai Jehu'as išsiuntė žodį visam Izraeliui, atėjo visi Baalo garbintojai. Neliko nė vieno, kuris nebūtų atėjęs. Jie rinkosi į Baalo šventyklą ir pripildė Baalo šventyklą nuo sienos iki sienos. ²² Tada Jehu'as drabužių prižiūrėtojui tarė: „Išduok drabužius visiems Baalo garbintojams“. Jis išdalijo jiems drabužius. ²³ Įėjęs į Baalo šventyklą su Rechabo sūnumi Jehonadabu, Jehu'as Baalo garbintojams tarė: „Rūpestingai peržiūrėkite, kad tarp jūsų nebūtų jokio VIEŠPATIES garbintojo, bet būtų vien tik Baalo garbintojai“. ²⁴ Tada jie pradėjo atnašauti aukas ir deginamąsias atnašas.

O Jehu'as buvo pastatęs lauke savo aštuoniasdešimt vyrų ir jiems buvo pasakęs: „Jei kas leistų pabėgti kuriam nors iš vyrų, kuriuos aš atiduodu į jūsų rankas, turės atsakyti savo gyvybe už jo gyvybę“. ²⁵ Vos pabaigus atnašauti deginamąją auką, Jehu'as įsakė sargams ir pareigūnams: „Ateikite ir juos išžudykite! Teneištrūksta nė vienas!“ Jie tad išžudė juos kalaviju, palikdami ten gulėti. Tada jie įėjo į Baalo šventyklą ir, ²⁶ išnešę Baalo šventyklos šventąjį stulpą, jį sudegino. ²⁷ Jie nuvertė Baalo aukurą ir nugriovė Baalo šventyklą, paversdami ją išviete iki šios dienos.

Jehu'o karaliavimas Izraelio karalystėje

²⁸ Taip Jehu'as išrovė Baalą iš Izraelio. ²⁹ Tačiau Jehu'as nesitraukė nuo Nebato sūnaus Jeroboamo nuodėmių, kuriomis jis Izraelį įtraukė į nuodėmę, būtent nuo auksinių veršių Bet-Elyje ir Dane. ³⁰ VIEŠPATS tarė Jehu'ui: „Kadangi tu gerai pasielgei ir padarei, kas dora mano akyse, įvykdydamas Ahabo namams visa, kas buvo prieš juos mano širdyje, keturios tavo sūnų kartos sėdės Izraelio soste“. ³¹ Bet Jehu'as nesirūpino laikytis VIEŠPATIES, Izraelio Dievo, mokymo visa širdimi, nuodėmių, kuriomis Jeroboamas įtraukė Izraelį į nuodėmę, jis neatsikratė.

³² Tomis dienomis VIEŠPATS pradėjo genėti Izraelį. Visoje Izraelio žemėje Hazaelis nedavė ramybės izraeliečiams: ³³ rytuose nuo Jordano, visame Gileado krašte – Gado, Reubeno ir Manaso giminių žmonėms – nuo Aroerio, prie Arnono slėnio, iki Gileado ir Bašano.

³⁴ O kiti Jehu'o darbai – visa, ką jis darė, ir visi jo žygdarbiai, – argi nėra aprašyti Izraelio karalių Metraščių knygoje? ³⁵ Taigi Jehu'as užmigo su savo protėviais ir buvo palaidotas Samarijoje. Jo sūnus Jehoahazas tapo karaliumi jo vietoje. ³⁶ Jehu'as valdė Izraelį dvidešimt aštuonerius metus.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>