|
|
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) Antroji Karalių knyga | Skyrius: | | 1 | |
| Antroji Karalių knyga | | | | D. IZRAELIO IR JUDO KARALYSTĖS | | | 2 Kar 1 | Ahazijas teiraujasi Baal-Zebubo 1 Ahabui mirus, Moabas sukilo prieš Izraelį. 2 Ahazijas nukrito pro turėklus nuo savo rūmų viršutinio aukšto Samarijoje ir susižeidė. Jis tad išsiuntė pasiuntinius, duodamas jiems nurodymus: „Nueikite pas Ekrono dievą Baal- Zebubą[i1] pasiteirauti, ar aš išgysiu iš šios negalios“. 3 O VIEŠPATIES angelas Elijui Tišbiečiui kalbėjo: „Eik ir, pasitikęs Samarijos karaliaus pasiuntinius, jiems sakyk: „Nejaugi nėra Dievo Izraelyje, kad einate teirautis Ekrono dievo Baal-Zebubo? 4 Todėl taip VIEŠPATS kalbėjo: 'Iš lovos, į kurią atsigulei, neišlipsi, bet turėsi mirti'“. Tai pasakęs, Elijas nuėjo. 5 Pasiuntiniams sugrįžus, Ahazijas klausė: „Kodėl grįžote?“ 6 Šie jam atsakė: „Mus pasitiko vienas vyras ir mums tarė: 'Grįžkite pas karalių, kuris jus išsiuntė, ir jam pasakykite: – Taip kalbėjo VIEŠPATS: nejaugi nėra Dievo Izraelyje, kad tu turi siųsti žmones teirautis Ekrono dievo Baal-Zebubo? Užtat iš lovos, į kurią atsigulei, tu neišlipsi, bet turėsi mirti'“. 7 „Kaip atrodė, – klausė jų, – tas vyras, kuris atėjo jūsų pasitikti ir visa tai jums pasakė?“ – 8 „Apsivilkęs gauruotu drabužiu[i2] ir apsijuosęs odiniu diržu“, – jie atsakė. Jis ištarė: „Tai Elijas Tišbietis“. 9 Tada karalius pasiuntė pas jį penkiasdešimtininką su jo penkiasdešimtimi vyrų. Penkiasdešimtininkas užkopė pas Eliją, sėdintį ant kalvos viršūnės, ir jam tarė: „O Dievo vyre, karalius įsako: 'Nulipk!'“ 10 [i3]Elijas penkiasdešimtininkui atsakė: „Jeigu aš esu Dievo vyras, tenužengia ugnis iš dangaus ir tesuryja tave ir tavo penkiasdešimtį“. Ugnis nužengė iš dangaus ir surijo jį drauge su jo penkiasdešimtimi. 11 Karalius pasiuntė pas jį kitą penkiasdešimtininką su jo penkiasdešimtimi vyrų. Užkopęs pas jį, kreipėsi: „O Dievo vyre, taip kalbėjo karalius: 'Tuojau pat nulipk!'“ 12 [i4]Elijas jam atsakė: „Jeigu aš esu Dievo vyras, tenužengia ugnis iš dangaus, tesuryja tave ir tavo penkiasdešimtį“. Ugnis nužengė iš dangaus ir surijo jį drauge su jo penkiasdešimtimi. Karaliaus mirtis 13 Tada karalius pasiuntė trečią penkiasdešimtininką su jo penkiasdešimtimi. Trečiasis penkiasdešimtininkas užkopė ir priėjęs puolė ant kelių prieš Eliją. „O Dievo vyre, – tarė, – tebūna brangi tavo akyse mano gyvastis ir gyvastis šių penkiasdešimties tavo tarnų. 14 Štai ugnis nužengė iš dangaus ir prarijo anuos du pirmuosius penkiasdešimtininkus su jų vyrais. Nūn maldauju tavęs, tebūna brangi tavo akyse mano gyvastis“. 15 Tada VIEŠPATIES angelas tarė Elijui: „Lipk žemyn su juo. Jo nebijok“. Elijas tad atsikėlė ir nulipo su juo žemyn pas karalių. 16 Jam tarė: „Taip kalbėjo VIEŠPATS: 'Kadangi tu siuntei teirautis pasiuntinius Ekrono dievo Baal-Zebubo, lyg nebūtų Dievo Izraelyje, todėl iš lovos, į kurią atsigulei, neišlipsi, bet turėsi mirti“. Ahazijas mirė pagal Dievo žodį, ištartą per Eliją. 17 {Jo brolis} Jehoramas[i5] tapo karaliumi jo vietoje antraisiais Judo karaliaus Jehoramo, Jehošafato sūnaus, metais, nes Ahazijas neturėjo sūnaus. 18 O kiti Ahazijo darbai argi nėra aprašyti Izraelio karalių Metraščių knygoje? | | | Išnašos: | 1 | 2 Kar 1,2: ... Baal-Zebubą: izraeliečiai filistinų dievą Baal-Zebul{ą}, t. y. Princą Baalą, pajuokdami vadino Baal-Zebub{u}, t. y. Musių Baalu. Tai liudija ir Naujasis Testamentas Mt 10,25 ir Lk 11,15 tekste. Ilgainiui Baal-Zebub{as} buvo susietas su aramėjišku žodžiu Baaldebaba, kuris reiškė priešą, suteikiant senam filistinų dievo vardui velnio, arba šėtono, reikšmę. | 2 | 2 Kar 1,8: Apsivilkęs gauruotu drabužiu ... : gauruotas drabužis buvo atsiskyrėlio ir pranašo ženklas. Jonas Krikštytojas vilkėjo tokiu drabužiu. Žr. Mt 3,4; Mk 1,6. | 3 | 2 Kar 1,10: Jeigu aš esu Dievo vyras, tenužengia ugnis iš dangaus {t. y. iš Dievo} ... : hebrajų kalba Dievo vyras – iš ‘Elohim ir ugnis iš dangaus {t.y. iš Dievo} – eš min hašamajim panašiu skambesiu sudaro žodžių žaismą. Pasakojimu buvo norima iškelti pranašo orumą ir galybę Dievo, kuriam tarnavo pranašas. Gailestingumas, Dievo rodomas ir nedorėliams, aprašomas Išm 11,17-12,22 skaitinyje. Pranašas Elijas žinojo apie Dievo gailestingumą. Žr. 1 Kar 21,28-29. | 4 | 2 Kar 1,12: Jeigu aš esu Dievo vyras, tenužengia ugnis iš dangaus {t. y. iš Dievo} ... : hebrajų kalba Dievo vyras – iš ‘Elohim ir ugnis iš dangaus {t.y. iš Dievo} – eš min hašamajim panašiu skambesiu sudaro žodžių žaismą. Pasakojimu buvo norima iškelti pranašo orumą ir galybę Dievo, kuriam tarnavo pranašas. Gailestingumas, Dievo rodomas ir nedorėliams, aprašomas Išm 11,17-12,22 skaitinyje. Pranašas Elijas žinojo apie Dievo gailestingumą. Žr. 1 Kar 21,28-29. | 5 | 2 Kar 1,17: ... Jehoram{as}: 2 Kar knygoje vardas Jehoramas, arba Joramas, yra dažnas. Juo ženklinama ir Judo karalius, Jehošafato sūnus bei įpėdinis (848-841 m. prieš Kristų), ir Izraelio karalius (852-841 m. prieš Kristų). | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
Antroji Karalių knyga | Skyrius: | | 1 | |
|
|
|
|