Ahazijas teiraujasi Baal-Zebubo

¹  Ahabui mirus, Moabas sukilo prieš Izraelį. ² Ahazijas nukrito pro turėklus nuo savo rūmų viršutinio aukšto Samarijoje ir susižeidė. Jis tad išsiuntė pasiuntinius, duodamas jiems nurodymus: „Nueikite pas Ekrono dievą Baal- Zebubą^[i1] pasiteirauti, ar aš išgysiu iš šios negalios“. ³ O VIEŠPATIES angelas Elijui Tišbiečiui kalbėjo: „Eik ir, pasitikęs Samarijos karaliaus pasiuntinius, jiems sakyk: „Nejaugi nėra Dievo Izraelyje, kad einate teirautis Ekrono dievo Baal-Zebubo? ⁴ Todėl taip VIEŠPATS kalbėjo: 'Iš lovos, į kurią atsigulei, neišlipsi, bet turėsi mirti'“. Tai pasakęs, Elijas nuėjo.

⁵ Pasiuntiniams sugrįžus, Ahazijas klausė: „Kodėl grįžote?“ ⁶ Šie jam atsakė: „Mus pasitiko vienas vyras ir mums tarė: 'Grįžkite pas karalių, kuris jus išsiuntė, ir jam pasakykite: – Taip kalbėjo VIEŠPATS: nejaugi nėra Dievo Izraelyje, kad tu turi siųsti žmones teirautis Ekrono dievo Baal-Zebubo? Užtat iš lovos, į kurią atsigulei, tu neišlipsi, bet turėsi mirti'“. ⁷ „Kaip atrodė, – klausė jų, – tas vyras, kuris atėjo jūsų pasitikti ir visa tai jums pasakė?“ – ⁸ „Apsivilkęs gauruotu drabužiu^[i2] ir apsijuosęs odiniu diržu“, – jie atsakė. Jis ištarė: „Tai Elijas Tišbietis“.

⁹ Tada karalius pasiuntė pas jį penkiasdešimtininką su jo penkiasdešimtimi vyrų. Penkiasdešimtininkas užkopė pas Eliją, sėdintį ant kalvos viršūnės, ir jam tarė: „O Dievo vyre, karalius įsako: 'Nulipk!'“ ^10 [i3]Elijas penkiasdešimtininkui atsakė: „Jeigu aš esu Dievo vyras, tenužengia ugnis iš dangaus ir tesuryja tave ir tavo penkiasdešimtį“. Ugnis nužengė iš dangaus ir surijo jį drauge su jo penkiasdešimtimi. ¹¹ Karalius pasiuntė pas jį kitą penkiasdešimtininką su jo penkiasdešimtimi vyrų. Užkopęs pas jį, kreipėsi: „O Dievo vyre, taip kalbėjo karalius: 'Tuojau pat nulipk!'“ ^12 [i4]Elijas jam atsakė: „Jeigu aš esu Dievo vyras, tenužengia ugnis iš dangaus, tesuryja tave ir tavo penkiasdešimtį“. Ugnis nužengė iš dangaus ir surijo jį drauge su jo penkiasdešimtimi.

Karaliaus mirtis

¹³ Tada karalius pasiuntė trečią penkiasdešimtininką su jo penkiasdešimtimi. Trečiasis penkiasdešimtininkas užkopė ir priėjęs puolė ant kelių prieš Eliją. „O Dievo vyre, – tarė, – tebūna brangi tavo akyse mano gyvastis ir gyvastis šių penkiasdešimties tavo tarnų. ¹⁴ Štai ugnis nužengė iš dangaus ir prarijo anuos du pirmuosius penkiasdešimtininkus su jų vyrais. Nūn maldauju tavęs, tebūna brangi tavo akyse mano gyvastis“. ¹⁵ Tada VIEŠPATIES angelas tarė Elijui: „Lipk žemyn su juo. Jo nebijok“. Elijas tad atsikėlė ir nulipo su juo žemyn pas karalių. ¹⁶ Jam tarė: „Taip kalbėjo VIEŠPATS: 'Kadangi tu siuntei teirautis pasiuntinius Ekrono dievo Baal-Zebubo, lyg nebūtų Dievo Izraelyje, todėl iš lovos, į kurią atsigulei, neišlipsi, bet turėsi mirti“. Ahazijas mirė pagal Dievo žodį, ištartą per Eliją. ¹⁷ {Jo brolis} Jehoramas^[i5] tapo karaliumi jo vietoje antraisiais Judo karaliaus Jehoramo, Jehošafato sūnaus, metais, nes Ahazijas neturėjo sūnaus. ¹⁸ O kiti Ahazijo darbai argi nėra aprašyti Izraelio karalių Metraščių knygoje?

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>