BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2018 11 16 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Pirmasis laiškas TimotiejuiSkyrius: 5

 Pirmasis laiškas Timotiejui
  
1 Tim 5

Bendruomenės reikalai

1 Senesnio žmogaus aštriai nebark, bet graudenk kaip tėvą, o jaunesnius kaip brolius, 2 vyresnio amžiaus moteris – kaip motinas, o jaunesnes – kaip seseris, laikydamasis tobulo skaistumo.

3 Gerbk našles, kurios yra tikros našlės. 4 Jei kuri našlė turi vaikų ar vaikaičių, tegu pirmiausia išmoksta rūpintis savo namiškiais ir deramai atsilyginti gimdytojams, nes tai malonu Dievui. 5 Tikra našlė palikusi viena sudėjo viltis į Dievą ir dieną naktį maldauja bei meldžiasi. 6 Bet našlė malonumų ieškotoja dar gyva būdama yra mirusi. 7 Todėl įspėk dėl šito, kad jos būtų be priekaišto. 8 Jeigu kas nesirūpina savaisiais, ypač namiškiais, tas yra užsigynęs tikėjimo ir blogesnis už netikintį!

9 [i1]Į našlių sąrašą įtrauk tokią našlę, kuriai sukako bent šešiasdešimt metų, kuri teturėjo vieną vyrą, 10 jeigu ji pasižymėjo gerais darbais, jei išauklėjo vaikus, jei buvo svetinga, jei plaudavo šventiesiems[i2] kojas, jei pagelbėdavo vargstantiems, jei stengdavosi dirbti visokį gerą darbą. 11 Jaunesnių našlių nepriimk. Pasidavusios gašlumui, jos atsitolina nuo Kristaus ir geidžia ištekėti, 12 o tuo užsitraukia kaltinimą, jog pametusios pirmuosius pažadus.[i3] 13 Be to, jos išmoksta dykinėti bei landžioti po svetimus namus, ir ne tik dykinėti, bet plepėti bei užsiiminėti niekais, taukšti, kas nedera. 14 Taigi aš norėčiau, kad jaunesnės ištekėtų, augintų vaikus, šeimininkautų ir neduotų priešininkui[i4] jokios progos jas koneveikti. 15 Kai kurios jau nuklydo paskui šėtoną. 16 Jei kuri tikinti moteris turi pas save našlių, tegul jas aprūpina, kad nebūtų apsunkinama bažnyčia ir įstengtų padėti tikrosioms našlėms.

Bendruomenės vyresnieji – kunigai

17 Gerai vadovaujantys vyresnieji[i5] tebūna laikomi nusipelniusiais dvigubos pagarbos, ypač tie, kurie triūsia skelbdami žodį ir mokydami. 18 Juk Raštas sako: „Neužrišk nasrų kuliančiam jaučiui“ ir: „Darbininkas vertas savo užmokesčio“.[i6] 19 Skundo prieš vyresnįjį nepriimk, nebent liudytų du ar trys liudytojai. 20 Nusikaltėlius bark visų akivaizdoje, kad ir kiti bijotų. 21 Aš maldaute maldauju tave Dievo, Kristaus Jėzaus ir išrinktųjų angelų akivaizdoje, kad nuosekliai laikytumeis šių nurodymų, nedarydamas jokių išimčių. 22 Niekam greitomis neuždėk rankų ir neprisidėk prie svetimų nuodėmių; išsilaikyk tyras.[i7]

23 Gerk ne vien vandenį, bet vartok ir truputį vyno dėl savo skrandžio ir dažnų negalavimų.

24 Kai kurių žmonių nusidėjimai esti žinomi pirma teismo, o kai kurių paaiškėja tik vėliau.[i8] 25 Taip pat ir geri darbai visiems žinomi, o jei pasitaiko kitaip, jie irgi negali likti paslėpti.

  
Išnašos:
11 Tim 5,9: Senovės Bažnyčioje buvo atskiras moteriškos lyties našlių luomas ir tarnystė. Jos padėdavo diakonams aptarnauti vargšus.
21 Tim 5,10: Šventaisiais Paulius vadina visus krikščionis. Nuplauti kojas senovėje buvo nuoširdaus svetingumo ženklas ir plačiai pasklidęs mandagumo paprotys (plg. Lk 7,44; Jn 13,5).
31 Tim 5,12: Pirmuosius pažadus – pažodžiui pirmąją ištikimybę. Čia kalbama apie našles, įtrauktas į sąrašą našlių, kurios pasižadėdavo daugiau nebetekėti. Joms šeimą turėdavo atstoti pasiaukojimas Kristui ir jo tikinčiųjų bendruomenei. Vis dėlto praktika parodė, jog jaunesnės našlės dažnai pamiršdavo savo pažadus ir, progai pasitaikius, ištekėdavo. Plg. tolesnį tekstą.
41 Tim 5,14: Priešininkas – kuopinis krikščionių priešų pavadinimas, reiškiantis ir šėtoną.
51 Tim 5,17: Žodis presbyteros pirmiausia reiškia vyresnio amžiaus žmogų. Tuo žodžiu krikščionys ėmė vadinti Bažnyčios vadovus: kunigus ir vyskupus. Pradžioje, ypač šv. Pauliaus laikais, nebūdavo aiškiai skiriama kunigų nuo vyskupų, nes pats žodis episkopos tiesiog išreiškia ne šventimų (sakramento) laipsnį, bet bendruomenės vadovą – prižiūrėtoją. Vis dėlto būta ir tikrų vyskupų mūsų laikų prasme; jie vadovaudavo kitiems presbiteriams (žr. Tit 1,5 ir t.).
61 Tim 5,18: Žr. Mt 10,10; Lk 10,7; plg. 1 Kor 9,9-13.
71 Tim 5,22: Kalbama apie įšventinimą į kunigus ar apie nuodėmių atleidimą.
81 Tim 5,24: Kai kurių kandidatų į bendruomenių vadovus klaidos esti žinomos prieš sprendžiant apie jų tinkamumą, o kitų paaiškėja tik vėliau. Vadinasi, apie kandidatus reikia spręsti labai rūpestingai.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Pirmasis laiškas TimotiejuiSkyrius: 5