| 1 Sam 9 | Saulius ir jo tėvo asilai 1 Tarp Benjamino vyrų buvo vyras, vardu Kišas, – Afijaho sūnaus Bekorato sūnaus Saruro sūnaus Abielio sūnus, – benjaminaitis, pasiturintis žmogus. 2 Jis turėjo sūnų, šaunų jauną vyrą, vardu Saulius. Šaunesnio už jį vyro tarp izraeliečių nebuvo; visa galva jis buvo aukštesnis už kitus vyrus. 3 Kartą pasiklydo Sauliaus tėvo Kišo asilės. Tėvas tada savo sūnui Sauliui tarė: „Pasiimk vieną iš tarnų ir eik ieškoti asilių“. 4 Perėjo per Efraimo aukštumas, perėjo per Šališo sritį, bet jų nesurado. Jie perėjo ir Šaalimų sritį, bet jų nei ten nebuvo. Galop jie perėjo ir per visą Benjamino žemę, bet vis jų nesurado. 5 Jiems pasiekus Zufo sritį, Saulius kalbėjo su juo einančiam tarnui: „Eikš, grįžkime namo, kad mano tėvas, metęs rūpintis asilėmis, nepradėtų rūpintis mumis“. 6 Bet tarnas atsakė: „Klausyk! Šiame mieste yra Dievo žmogus. Tas žmogus yra labai gerbiamas. Ką tik jis pasako, tai visuomet įvyksta. Užeikime ten. Galbūt jis parodys mums kelią, kuriuo turėtume eiti“. – 7 „Žiūrėk, – Saulius tarė tarnui, – jei užeisime, ką mes galėtume tam žmogui nunešti? Duona mūsų maišeliuose yra išsibaigusi, nėra jokios dovanos, kurią galėtume nunešti. Ką mes turime?“ 8 Tarnas vėl atsakė Sauliui: „Va aš kaip tik turiu sidabrinio šekelio ketvirtį.[i1] Aš galiu duoti jį Dievo žmogui, kad jis mums nurodytų kelią“. 9 Seniau Izraelyje, kas tik eidavo teirautis Dievo, sakydavo: „Eikit šen, eikime pas regėtoją“, – nes kas dabar yra vadinamas pranašu, seniau buvo vadinamas regėtoju. 10 Saulius tarnui tarė: „Gerai sakai! Eikime!“ Jiedu tad pakilo eiti į miestą, kuriame gyveno Dievo žmogus. Saulius sutinka Samuelį 11 [i2]Lipdami šlaitu į miestą, jiedu sutiko keletą merginų, išeinančių vandens semtis, ir jų pasiteiravo: „Ar regėtojas yra čia?“ – 12 „Taip, – jos atsakė, – va jis kaip tik čia ir yra. Paskubėk, nes jis ką tik atėjo į miestą dėl to, kad žmonės šiandien atnašauja auką aukštumos alke. 13 Kaip tik įeisite į miestą, jį rasite, dar neišėjusį į aukštumos alką valgyti. Žmonės nevalgys, kol jis neateis. Tik tada, kai jis palaimins auką, pakviestieji svečiai pradės valgyti. Eikite nedelsdami, ir jį tuojau pat rasite“. 14 Jie tad nuėjo į miestą. Įeidami į miestą, jie pamatė priešais iš miesto ateinantį Samuelį pakeliui į aukštumos alką. 15 Vieną dieną prieš Sauliaus atėjimą VIEŠPATS buvo Samueliui pasakęs: 16 „Rytoj šiuo laiku aš atsiųsiu pas tave vyrą iš Benjamino žemės, o tu jį patepsi mano tautos Izraelio valdovu. Jis išgelbės mano tautą iš filistinų rankos, nes aš mačiau savo tautos kančią, jų dejavimas mane yra pasiekęs“. 17 Vos Samueliui pamačius Saulių, VIEŠPATS jam tarė: „Štai šis yra vyras, apie kurį tau sakiau: 'Jis valdys mano tautą'“. 18 Saulius priėjo prie Samuelio vartuose ir tarė: „Prašyčiau man pasakyti, kur yra regėtojo namai?“ 19 Samuelis jam atsakė: „Aš esu regėtojas. Kopk pirma manęs į šventovę ant kalvos, nes tu šiandien turi kartu su manimi valgyti. O rytą, prieš tave išleisdamas, pasakysiu visa, kas tau guli ant širdies.[i3] 20 Apie asiles, pasiklydusias prieš tris dienas, nebesirūpink, nes jos jau surastos. Į ką gi nukreiptas visas Izraelio troškimas? Argi ne į tave ir tavo protėvių namus?“ 21 Saulius atsakė: „Aš esu tik benjaminaitis, iš vienos mažiausių Izraelio giminių, ir mano klanas yra menkiausias tarp Benjamino giminės klanų! Kodėl tad man sakai tokius dalykus?“ 22 Tada Samuelis paėmė Saulių bei jo tarną ir, nuvedęs į salę, pasodino juos pirmoje vietoje tarp pakviestųjų, kurių buvo apie trisdešimt. 23 O virėjui Samuelis tarė: „Paduok jam tą dalį, kurią tau padaviau – aną, kurią liepiau atidėti į šalį“. 24 Virėjas tad paėmė šlaunį bei visa, kas buvo ant jos,[i4] ir padėjo Sauliui. O Samuelis tarė: „Štai, kas buvo atidėta į šalį, yra tau padėta. Valgyk, nes tai buvo laikoma tau iki paskirto laiko, kad valgytumei su svečiais“. Tą dieną Saulius valgė su Samueliu. 25 Jiems nusileidus nuo aukštumos alko į miestą, Sauliui buvo paklotas guolis ant namų stogo,[i5] ir jis atsigulė miegoti. 26 Auštant Samuelis pašaukė Saulių, miegantį ant stogo, tardamas: „Kelkis, palydėsiu tave į kelionę“. Saulius atsikėlė, ir juodu abu, Samuelis ir jis, drauge išėjo laukan. Samuelis patepa Saulių karaliumi 27 Jiems artinantis prie miesto pakraščio, Samuelis tarė Sauliui: „Paliepk tarnui paėjėti pirma mūsų, o kai jis bus paėjėjęs, tu stabtelk valandėlei, kad galėčiau tau perduoti žodį iš Dievo“. |
