BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 09 24 Sekmad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Pirmoji Samuelio knygaSkyrius: 30

 Pirmoji Samuelio knyga
  
1 Sam 30

Ziklagas sugriautas

1 Kai Dovydas ir jo vyrai trečią dieną pasiekė Ziklagą,[i1] amalekitai buvo įsiveržę į Negebą ir Ziklagą. Jie buvo užpuolę Ziklagą ir jį sudeginę. 2 Jo moteris ir visus, kas buvo jame, – žemos kilmės ir kilmingus, – jie buvo paėmę į nelaisvę. Nenužudė jų nė vieno, bet juos pasigrobė ir nuėjo savo keliu. 3 Atėję į miestą, Dovydas ir jo vyrai rado jį sudegintą, o jų žmonas, sūnus ir dukteris išvestas į nelaisvę. 4 Dovydas ir su juo esantieji kareiviai aimanavo ir tol verkė, kol jiems pristigo jėgų verkti. 5 Ir abi Dovydo žmonos – Abinoama iš Jezrėelio ir Abigailė, Nabalo našlė, – buvo išvestos į nelaisvę. 6 Dovydui iškilo didelis pavojus, nes kareiviai grasino užmušti jį akmenimis. Visi kareiviai buvo įniršę dėl savo sūnų ir dukterų. Bet Dovydas ieškojo jėgų pas VIEŠPATĮ, savo Dievą.

7 Dovydas tarė Ahimelecho sūnui kunigui Abjatarui: „Atnešk man efodą!“ Abjataras atnešė Dovydui efodą. 8 Dovydas teiravosi VIEŠPATIES, klausdamas: „Ar turiu vytis tuos užpuolikus? Ar juos pasivysiu?“ Šis atsakė jam: „Vykis, nes tikrai juos pasivysi ir tikrai išgelbėsi, ką jie paėmė!“ 9 Dovydas tad leidosi vytis – jis ir šeši šimtai vyrų, kurie buvo su juo. Jie atėjo į Besoro slėnį, kur buvo palikti pavargusieji. 10 Dovydas vijosi toliau – jis ir keturi šimtai vyrų. Du šimtai pasiliko, nes dėl nuovargio nebepajėgė pereiti per Besoro slėnį.

11 Laukuose aptikę egiptietį, jie atvedė jį pas Dovydą. Jie davė jam duonos valgyti ir vandens atsigerti; 12 davė jam ir figų papločio gabalą bei dvi kekes razinų. Užvalgęs jis atgavo jėgas. Jis nebuvo nei duonos valgęs, nei vandens gėręs tris dienas ir tris naktis. 13 Tada Dovydas jo paklausė: „Kieno tu? Iš kur esi?“ „Aš esu vaikinas iš Egipto, vieno amalekito vergas, – jis atsakė, – mano šeimininkas paliko mane, nes prieš tris dienas aš susirgau. 14 Mes užpuolėme cheretitų Negebą,[i2] Judo Negebą bei Kalebo Negebą ir sudeginome Ziklagą“. 15 Dovydas jam tarė: „Ar nuvesi mane pas tą užpuolikų gaują?“ Jis atsakė: „Prisiek man Dievu, kad manęs neužmuši ar mano šeimininkui neišduosi, tai nuvesiu tave pas tą užpuolikų gaują“.

16 Kai jis nuvedė Dovydą, žiūri, jie plačiai pasklidę stovykloje – valgo, geria ir šoka – šventiškai nusiteikę, džiaugdamiesi dideliu grobiu, kurį buvo paėmę iš filistinų krašto ir iš Judo krašto. 17 Dovydas kovojo su jais nuo sutemų iki kitos dienos vakaro. Nė vienas jų neišsigelbėjo, tiktai keturi šimtai vaikinų, kurie, užsėdę ant kupranugarių, pabėgo. 18 Dovydas išgelbėjo visa, ką amalekitai buvo paėmę. Dovydas išgelbėjo ir abi savo žmonas. 19 Nieko iš jų nepasigedo – mažo ar didelio, sūnų ar dukterų, grobio ar ko kito, kas buvo pagrobta – visa Dovydas atgavo. 20 Be to, Dovydas paėmė visas bandas bei kaimenes, ir, jas varydami pirma jo, žmonės šaukė: „Tai yra Dovydo grobis!“

21 [i3]Dovydui pasiekus anuos du šimtus vyrų, dėl nuovargio nebegalėjusių sekti paskui Dovydą, paliktų prie Besoro slėnio, jie išėjo pasitikti Dovydo ir su juo esančių kareivių. Dovydas, priėjęs prie jų, su jais pasisveikino. 22 Tačiau nedori ir niekam tikę vyrai, kurie buvo žygiavę su Dovydu, tarė: „Kadangi jie nėjo su mumis, todėl jiems neduosime nieko iš atimto grobio. Tegu pasiima kiekvienas savo žmoną ir vaikus. Tegu sau eina!“ 23 Bet Dovydas atsakė: „Taip neturite daryti, mano broliai, su tuo, ką VIEŠPATS mums suteikė. Jis mus apsaugojo ir mums į rankas padavė mus užpuolusią gaują. 24 Kas galėtų šiuo atžvilgiu su jumis sutikti? Dalis saugančio reikmenis bus tokia pat, kaip dalis einančio į mūšį. Jie visi po lygiai dalysis“. 25 Taigi nuo tos dienos iki šiol toks yra įstatas ir įsakas Izraelyje.

Dovydo dovanos Judo giminei

26 Pasiekęs Ziklagą, Dovydas pasiuntė dalį grobio savo bičiuliams, Judo seniūnams, tardamas: „Tai yra dovana jums iš paimto grobio iš VIEŠPATIES priešų“. 27 Jis pasiuntė grobio seniūnams į Bet-Elį, Negebo-Ramotus ir Jatirą; 28 į Aroerį, Sifmotus ir Eštemoą; 29 Rakalą, Jerahmėelio klano miestus ir kenitų klano miestus; 30 į Hormą, Bor-Ašaną ir Atachą; 31 ir į Hebroną – į visas vietas, kur buvo klajoję Dovydas ir jo vyrai.

  
Išnašos:
11 Sam 30,1: ... pasiekė Ziklagą: apie 110 km į pietus nuo Afeko. Žygį sunkino nelygus kelias.
21 Sam 30,14: cheretitų Negebą: cheretitai buvo giminingi filistinams. Vėliau Dovydas iš jų sudarė savo asmens sargybos dalinį. Žr. 2 Sam 8,18; 15,18. Negebas: pietinė Palestinos dalis. Žodis negeb gali reikšti ir pietų pusę.
31 Sam 30,21-30,31: Savo elgesiu Dovydas pelnė savųjų kareivių ir Judo giminės seniūnų paramą.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Pirmoji Samuelio knygaSkyrius: 30