BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 09 21 Ketvirtad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Pirmoji Samuelio knygaSkyrius: 28

 Pirmoji Samuelio knyga
  
1 Sam 28

Filistinai pradeda karą su Izraeliu

1 Atsitiko, kad tomis dienomis filistinai sutelkė pajėgas mūšiui su Izraeliu. Achišas Dovydui tarė: „Nūn, savaime suprantama, tu ir tavo vyrai turite žygiuoti su mano pajėgomis“. 2 „Puiku! Greitai tu pamatysi, ką tavo tarnas gali padaryti“, – atsakė Dovydas Achišui. Tada Dovydui Achišas tarė: „Labai gerai! Tave paskirsiu savo asmens sargybiniu visam gyvenimui“.

Saulius ir En-Doro žynė

3 O Samuelis jau buvo miręs. Visas Izraelis buvo jį apraudojęs ir palaidojęs Ramoje, jo paties mieste. Saulius buvo išvaręs iš krašto vėlių iššaukėjus ir žynius.

4 Filistinai susitelkė ir, atžygiavę prie Šunemo, įsirengė stovyklą. Saulius surinko visą Izraelį. Jie įsirengė stovyklą prie Gilboos. 5 Pamatęs filistinų stovyklą, Saulius išsigando. Širdis jam drebėjo iš išgąsčio. 6 Saulius tad teiravosi VIEŠPATIES, bet VIEŠPATS jam neatsakė nei per sapnus, nei per Urimus, nei per pranašus. 7 Tuomet Saulius savo dvariškiams tarė: „Suraskite man moterį, iššaukiančią vėles, pas kurią galėčiau nueiti ir pasiteirauti“. Dvariškiai jam pasakė, kad En-Dore yra moteris, galinti iššaukti vėles.

8 Saulius tad persirengė, apsivilkdamas kitus drabužius, ir leidosi į kelionę su dviem vyrais. Jie atėjo pas tą moterį nakčia. Saulius jai tarė: „Prašyčiau išburti man per vėlę. Iššauk man tą, kurį tau pasakysiu“. 9 [i1]Moteris jam atsakė: „Be abejo, tu žinai, ką Saulius yra padaręs ir kaip jis išnaikino iš krašto vėlių iššaukėjus ir žynius. Kodėl tad žabangas statai, kad mane gyvą užmuštum?“ 10 Bet Saulius VIEŠPAČIU jai prisiekė: „Kaip gyvas VIEŠPATS, dėl to tu nebūsi kalta“. 11 Tada moteris paklausė: „O ką turiu tau iššaukti?“ Jis atsakė: „Iššauk man Samuelį“. 12 Pamačiusi Samuelį, moteris sušuko visu balsu. Sauliui moteris tarė: „Kodėl tu mane apgavai? Tu esi Saulius!“ 13 „Nebijok, – tarė Saulius, – ką tu matai?“ Moteris Sauliui atsakė: „Matau dvasią,[i2] kylančią iš žemės“. 14 Jis klausė ją: „Kokia yra jos išvaizda?“ „Išeina senas vyras, – ji atsakė, – jis yra apsigaubęs skraiste“. Tada Saulius pažino, kad tai Samuelis. Žemai nusilenkdamas, jis puolė kniūbsčia.

15 Samuelis tarė Sauliui: „Kodėl sudrumstei man ramybę, mane iššaukdamas?“ – „Man gresia didelis pavojus, – atsakė Saulius, – filistinai kariauja su manimi, o Dievas pasitraukė nuo manęs. Jis nebeatsako man nei per pranašus, nei per sapnus. Užtat ir iššaukiau tave, kad pasakytum man, ką turėčiau daryti“. 16 Samuelis atsakė: „Kodėl tad klausi mane? Juk VIEŠPATS pasitraukė nuo tavęs ir tapo tavo priešu! 17 VIEŠPATS padarė tau lygiai taip, kaip jis kalbėjo per mane. VIEŠPATS išplėšė karalystę iš tavo rankos ir padavė tavo artimui – Dovydui! 18 Kadangi nepaklausei VIEŠPATIES balso ir neišliejai jo degančio pykčio ant Amaleko, todėl tai VIEŠPATS padarė tau šiandien. 19 Be to, VIEŠPATS paduos Izraelį drauge su tavimi į filistinų rankas. Rytoj tu ir tavo sūnūs būsite su manimi. VIEŠPATS paduos ir Izraelio stovyklą į filistinų rankas“.

Saulius puola į neviltį

20 Saulius, klaiko apimtas nuo Samuelio žodžių, tuojau pat sukniubo žemėje. Jam stigo ir jėgų, nes nebuvo nieko valgęs visą dieną ir visą naktį. 21 Moteris priėjo prie Sauliaus ir, matydama, kad jis klaiko apimtas, jam tarė: „Štai tavo tarnaitė klausė tavo balso. Aš stačiau į pavojų savo gyvybę ir įvykdžiau tavo nurodymus. 22 Dabar tad prašyčiau, kad ir tu paklausytum savo tarnaitės balso. Leisk man padėti prieš tave riekę duonos. Valgyk, kad turėtumei jėgų eiti savo keliu“. 23 Jis atsisakė, tardamas: „Nevalgysiu“. Bet jo dvariškiams ir moteriai prisispyrus raginant, jis jų paklausė. Jis tad pakilo nuo žemės ir atsisėdo ant lovos. 24 Moteris turėjo namuose penimą veršiuką. Skubiai jį papjovė. Paėmusi miltų, juos užminkė ir iškepė neraugintų papločių. 25 Ji padėjo visa tai Sauliui bei jo dvariškiams, ir jie pavalgė. Tą pačią naktį jie pakilo ir išėjo.

  
Išnašos:
11 Sam 28,9-28,12: Nekromantija – pasitarimu su mirusiaisiais, t. y. vėlių ir dvasių iššaukimu, buvo dažnai užsiimama (žr. Iz 8,19; 2 Kar 21,6), nors tai ir buvo uždrausta įstatymu (žr. Įst 18,10-11; Kun 19,31; 20,6.27). Atrodo, kad Sauliaus laikais nekromantija buvo laikoma žalingu dalyku ir pavojumi tikrajai religijai. Saulius buvo bandęs ją išnaikinti, bet ilgainiui pats atkrito į senovinį paprotį. Su mirusiaisiais tartis mirtingam žmogui šiapus kapo, kada tik panorėjus, nėra įmanoma. Tačiau Dievas gali leisti mirusiajam pasirodyti gyvajam ir net apreikšti jam nežinomus dalykus.
21 Sam 28,13: Matau dvasią... : hebrajiškai ... dievišką būtybę, t. y. būtybę iš kito pasaulio – Šeolo, mirusiųjų buveinės. Šeolas buvo vaizduojamas kaip didžiulė tuščia vieta po plokščia žeme.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Pirmoji Samuelio knygaSkyrius: 28