Hanos giesmė 1 [i1]Hana meldėsi, tardama: „Mano širdis džiūgauja VIEŠPATYJE, mano jėga[i2] yra mano Dievo išaukštinta. Mano burna juokiasi iš priešų; džiaugiuosi savo pergale. 2 Nėra kito Šventojo kaip VIEŠPATS, tikrai nėra kito šalia tavęs; nėra Uolos[i3] kaip mūsų Dievas. 3 Liaukitės išdidžiai kalbėję, teneišeina iš jūsų burnos įžūlus žodis. Juk VIEŠPATS yra visažinis Dievas, – veiksmus jis nulemia. 4 Galiūnų lankai yra sulaužomi, o silpnieji juosiasi jėga. 5 Kadaise buvę sotūs turi tarnauti už duoną, o alkanieji daugiau nebealksta. Bevaisė pagimdė septynis,[i4] o daugelio vaikų motina yra vieniša. 6 [i5]VIEŠPATS dalija mirtį ir duoda gyvastį; nuveda į Šeolą ir prikelia. 7 VIEŠPATS suvargina ir praturtina; jis nužemina, jis ir išaukština. 8 Jis ištraukia vargšą iš dulkių, pakelia skurdžių iš šiukšlyno, pasodina jį su didžiūnais, suteikia jam garbingą paveldo sostą. Nes VIEŠPAČIUI priklauso žemės stulpai,[i6] ant jų jis padėjo pasaulį. 9 [i7]Žingsnius savo ištikimųjų jis saugo, bet nedorėliai tamsybėje žus, juk žmogus savo jėga nenugalės. – 10 VIEŠPATS! Jo priešai bus sutriuškinti; Aukščiausiasis sugriaudės danguje. VIEŠPATS teis žemės pakraščius; suteiks jėgą savo karaliui[i8] ir pergalę savo Pateptajam“.[i9] |