BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2016 05 30 Pirmad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Pirmoji Samuelio knygaSkyrius: 15

 Pirmoji Samuelio knyga
  
1 Sam 15

16 Samuelis tarė Sauliui: „Liaukis! Aš tau pasakysiu, ką VIEŠPATS kalbėjo man praeitą naktį“. Jis atsakė: „Kalbėk!“

17 Samuelis tarė: „Nors savo akyse ir gali atrodyti menkas, bet argi nesi Izraelio giminių galva? VIEŠPATS tave patepė Izraelio karaliumi. 18 VIEŠPATS tave pasiuntė į žygį, tardamas: 'Eik ir paskirk sunaikinti tuos nusidėjėlius – amalekitus! Kovok, kol jie bus sunaikinti'. 19 Kodėl tad nepaklausei VIEŠPATIES balso? Kodėl tad meteisi ant grobio ir darei, kas nedora VIEŠPATIES akyse?“ 20 Saulius Samueliui atsakė: „Aš vis dėlto paklausiau VIEŠPATIES balso! Atlikau žygį, į kurį VIEŠPATS mane siuntė, parvedžiau Amaleko karalių Agagą ir paskyriau amalekitus sunaikinti. 21 Bet iš grobio kareiviai paėmė avių ir jaučių – geriausia iš to, kas turėjo būti paskirta sunaikinti – paaukoti VIEŠPAČIUI, tavo Dievui, Gilgale“.

22 [i5]Į tai Samuelis atsakė:

„Argi tiek pat džiugina VIEŠPATĮ

deginamosios atnašos ir kruvinos aukos,

kiek klusnumas VIEŠPATIES balsui?

Tikrai, klusnumas yra geriau negu kruvina auka

ir atsidavimas – negu avinų taukai.

23 Nes maištas yra ne mažesnė nuodėmė už būrimą,

o pasikliovimas savimi tarsi stabų blogis.

Už tai, kad atmetei VIEŠPATIES žodį,

jis atmetė tave nuo karaliavimo“.

  
Išnašos:
11 Sam 15,3: ... paskirk sunaikinti... : sunaikinimo karuose visa – žmonės, miestai, gyvuliai, daiktai ... – turėjo būti sunaikinti. Nebuvo leista nieko pasiimti naudojimui. Dievo valios aiškinimas, šiame tekste priskiriamas Samueliui, derinosi su nuožmiais kraujo už kraują keršto papročiais tarp pusiau klajoklių tautų. Nekaltų žmonių žudynės niekad nesiderino su Dievo valia. Žr. Mt 5,38-48.
21 Sam 15,4: ... du šimtai tūkstančių pėstininkų... : perdėti skaičiai yra būdingi senovės istorikams. Jie nėra tikroviški.
31 Sam 15,6-15,7: Kenitams... : viena kenitų klano dalis buvo su midjaniečiais, o kita su amalekitais. Mozės uošvis, rodos, priklausė šiam klanui (žr. Ts 1,16; 4,11). Įvykis, kuriame izraeliečiai patyrė kenitų gerumą, yra aprašomas Skaičių knygoje (Sk 10,29-32).
41 Sam 15,11: Gailiuosi.... : Dievas apgailestauja, kai jis dėl žmogaus nuodėmės – įžūlumo Dievui –palieka žmogų gyvenimo raizgyne be savo malonės. Dievas nesikeičia, lieka atviras žmogaus grįžimui į malonės santykį, bet žmonės keičiasi, įstrigdami gyvenimo raizgyne, savo nelaimei.
51 Sam 15,22: Samuelis nepasmerkia aukų apskritai, bet aukas be žmogaus širdies, t. y. be nuoširdaus aukotojo atsidavimo. Žr. Oz 6,6.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Pirmoji Samuelio knygaSkyrius: 15