¹ Maždaug po mėnesio} amonietis Nahašas atžygiavo ir apgulė Jabeš-Gileadą. Jabešo vyrai Nahašui tarė: „Sudaryk su mumis sandorą, ir mes tau tarnausime“. ² Bet amonietis Nahašas atsakė: „Tik šitaip aš sudarysiu su jumis sandorą, būtent išlupdamas kiekvienam iš jūsų dešinę akį! Šitaip aš užtrauksiu gėdą visam Izraeliui!“ ³ Jabešo seniūnai jam kalbėjo: „Duok mums septynias dienas atsikvėpti, kad galėtume pasiųsti pasiuntinius į visą Izraelį. Jei neatsiras, kas mus gelbėtų, mes tau pasiduosime“. ⁴ Atėję į Sauliaus Gibeą, pasiuntiniai perdavė šiuos žodžius žmonėms. Visi žmonės aimanavo.

⁵ Kaip tik tuo metu, varydamas jaučius, iš laukų sugrįžo Saulius. „Kodėl žmonės verkia?“ – klausė Saulius. Jie tad pakartojo jam žinią apie Jabešo gyventojus. ⁶ Klausantis šių žodžių, Saulių pagavo VIEŠPATIES dvasia ir jis labai įniršo. ⁷ Paėmęs jungą jaučių, jis sukapojo juos į gabalus ir išsiuntė per pasiuntinius į visą Izraelio žemę su įspėjimu: „Taip bus padaryta su jaučiais kiekvieno, kuris tik neateis sekti paskui Saulių ir Samuelį!“ VIEŠPATIES baimė apėmė žmones, ir jie atėjo visi kaip vienas. ⁸ Jam sutelkus juos prie Bezeko, izraeliečių buvo trys šimtai tūkstančių, o iš Judo trisdešimt tūkstančių. ⁹ O atėjusiems pasiuntiniams buvo pasakyta: „Taip jūs kalbėsite Jabeš-Gileado vyrams: 'Rytoj, saulei pradėjus kaitinti, jūs būsite išgelbėti'“. Pasiuntiniai sugrįžę pranešė tai Jabeš-Gileado gyventojams. Šie apsidžiaugė. ¹⁰ Tada Jabešo gyventojai tarė amoniečiams: „Rytoj pasiduosime jums, galėsite daryti su mumis, kas tik jums patiks“.

¹¹ Kitą dieną Saulius išdėstė kariuomenę į tris būrius. Rytmečio sargybos metu jie įsiveržė į stovyklą ir tol kirto amoniečius, kol įkaito diena. Išlikusieji gyvi buvo taip išblaškyti, kad niekur neliko dviejų vienoje vietoje.

Žmonės priima Saulių karaliumi

^12 [i1]Žmonės tad kalbėjo Samueliui: „Kas drįso sakyti: 'Nejau Saulius bus mūsų karalius'? Paduokite juos mums, mes juos nubausime mirtimi“. ¹³ Bet Saulius atsakė: „Šiandien nė vienas nebus nubaustas mirtimi, nes šiandien VIEŠPATS suteikė Izraeliui išgelbėjimą“.

¹⁴ Samuelis tarė žmonėms: „Eikit šen! Eime į Gilgalą ir ten pradėkime karaliaus valdžią“. ¹⁵ Visi žmonės tada nuėjo į Gilgalą ir ten, Gilgale, VIEŠPATIES akivaizdoje paskelbė Saulių karaliumi. Ten jie atnašavo VIEŠPATIES akivaizdoje bendravimo aukas; ten Saulius ir visi izraeliečiai šventė su didžiu džiaugsmu.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>