| 1 Sam 10 | 1 Samuelis, paėmęs indelį aliejaus, išliejo jį Sauliui ant galvos ir, jį pabučiavęs, tarė: „Argi VIEŠPATS nepatepė tavęs savo tautos Izraelio valdovu? Tu turėsi valdyti VIEŠPATIES tautą ir išgelbėti ją iš visų jos priešų rankos. Ženklas tau, kad VIEŠPATS patepė tave savo paveldo valdovu, yra šis. 2 Šiandien iš manęs išėjęs, Benjamino žemėje, netoli Rachelės kapo[i1] prie Zelzaho, sutiksi du vyrus, ir jie tau sakys: 'Asilės, kurių buvai išėjęs ieškoti, yra surastos. Nūn tavo tėvas liovėsi rūpintis jomis, bet rūpinasi tavimi ir sako: ką man daryti su sūnumi?' 3 Iš ten tu eisi toliau, kol pasieksi Taboro ąžuolą. Trys vyrai, einą pas Dievą į Bet-Elį, tave ten pasitiks. Vienas jų nešinas trimis ožiukais, kitas nešinas trimis duonos kepalais, o trečiasis nešinas vynmaišiu vyno. 4 Tave pasveikinę, jie pasiūlys tau du kepalus duonos, kuriuos turi iš jų priimti. 5 Tada tu turi nueiti į Gibeat-Elohimus, kur yra filistinų įgula.[i2] Ten, įeidamas į miestą, susitiksi su būriu pranašų. Jie leisis nuo aukštumų šventovės, vedami lyros, būgnelio su žvangučiais, fleitos bei arfos, ir pranašaus apimti dvasios pagavos.[i3] 6 Tuomet tave pagaus VIEŠPATIES dvasia, tu pajusi kartu su jais dvasios pakilimą ir tapsi kitokiu žmogumi. 7 Kai tik visi šie ženklai bus tau įvykę, daryk, ką laikai reikalinga, nes VIEŠPATS yra su tavimi. 8 [i4]Tada tu turi nueiti anksčiau už mane į Gilgalą. Tikėk manimi, aš ateisiu pas tave atnašauti deginamųjų aukų ir aukoti bendravimo atnašų. Tu turi laukti septynias dienas, kol aš pas tave ateisiu ir nurodysiu, ką turi toliau daryti“. Ženklai išsipildo 9 Sauliui apsigręžus eiti nuo Samuelio, Dievas jam davė kitą širdį. Tą pačią dieną išsipildė anie visi ženklai... 10 [i5]Jiems einant iš ten į Gibeą, štai jį pasitinka pranašų būrys. Dievo dvasia jį pagavo, ir jis apimtas dvasios pakilimo pranašavo kartu su jais. 11 O visi, kurie pirma buvo jį pažinę, matydami jį dvasios būsenoje su pranašais pranašaujantį, vieni kitus klausė: „Kas atsitiko Kišo sūnui? Nejau ir Saulius yra tarp pranašų?“ 12 O kažin koks čionykštis pridūrė: „O kas yra jų tėvas?“[i6] Tad žodžiai: „Nejau ir Saulius yra tarp pranašų?“ virto patarle. 13 Praėjus jo pranašiškam dvasios pakilimui, jis nuėjo į aukštumos alką. Saulius tyli apie karaliavimą 14 Sauliaus dėdė klausė jo ir tarno: „Kur buvote nuėję?“ – „Asilių ieškoti, – jis atsakė. – Matydami, kad jų nesurandame, nuėjome pas Samuelį“. 15 „Pasakyk man, – liepė Sauliaus dėdė, – ką tau Samuelis pasakė!“ 16 Saulius dėdei atsakė: „Mums jis tik pasakė, kad asilės jau atsiradusios“. Tačiau jis nepasakė jam nieko, ką Samuelis buvo sakęs apie karaliavimą. Saulius išrenkamas karaliumi burtų keliu 17 Samuelis, sušaukęs žmones pas VIEŠPATĮ į Mizpą, 18 jiems tarė: „Taip kalbėjo VIEŠPATS, Izraelio Dievas: 'Aš išvedžiau Izraelį iš Egipto, ir aš išgelbėjau jus iš egiptiečių rankos bei rankos visų jus engusių karalysčių'. 19 Bet šiandien atmetėte savo Dievą – tą, kuris išgelbsti jus iš nelaimių ir sunkumų, ir pasakėte: 'Ne! Paskirk karalių mums valdyti'. Dabar tad stokitės VIEŠPATIES akivaizdoje savo giminėmis ir klanais“. 20 Samuelis paliepė prieiti kiekvienai Izraelio giminei, ir burtas krito Benjamino giminei. 21 Tada Samuelis paliepė Benjamino giminei prieiti klanais, ir burtas krito Matrio žmonių klanui. Galop jis paliepė Matrio klanui prieiti vyras po vyro, ir burtas krito Kišo sūnui Sauliui. Bet kai jo ieškojo, negalėjo surasti. 22 Jie tad vėl teiravosi VIEŠPATĮ: „Ar tas žmogus atėjo čionai?“ O VIEŠPATS atsakė: „Taip! Jis slepiasi tarp reikmenų“. 23 Nubėgę jį iš ten atvedė. Kai užėmė savo vietą tarp žmonių, jis stovėjo galva aukštesnis už visus žmones. 24 Samuelis žmonėms tarė: „Ar matote, ką VIEŠPATS išrinko? Kito, kaip jis, nėra visoje tautoje“. O visi žmonės jį sveikino, šaukdami: „Tegyvuoja karalius!“ 25 Samuelis paaiškino žmonėms karaliaus valdžios teises ir pareigas, surašė jas į knygą ir padėjo VIEŠPATIES akivaizdoje. Tai padaręs, Samuelis išsiuntė žmones atgal į namus. 26 Ir Saulius, lydimas dorų stipruolių, kurių širdį buvo palietęs Dievas, sugrįžo į savo namus Gibeoje. 27a Bet keletas niekšų sakė: „Kaip gali šis vaikinas mus išgelbėti?“ Jie tad jį niekino ir dovanos jam neatnešė. Bet jis dėjosi to nepastebįs. Amoniečių nugalėjimas 27b {[i7]Amoniečių karalius Nahašas buvo nuožmiai engęs Gado ir Reubeno giminių žmones. Jis, būdavo, kiekvienam jų išlupa dešinę akį ir neleidžia turėti gelbėtojo. Nebuvo likę nė vieno iš izraeliečių anapus Jordano, kurio dešinės akies amoniečių karalius Nahašas nebūtų išlupęs. Bet septyni tūkstančiai vyrų buvo pabėgę nuo amoniečių ir suėję į Jabeš-Gileadą. |
