| 1 Mak 2 | Matatijo sukilimas 15 Karaliaus pareigūnai, varu vertę atsimesti, atvyko į Modeino miestą surengti aukų atnašavimo. 16 Apie juos susibūrė daug izraeliečių. Ir Matatijas bei jo sūnūs buvo priversti pasirodyti. 17 Karaliaus pareigūnai kreipėsi į Matatiją, tardami: „Tu esi vadas, gerbiamas ir žymus žmogus šiame mieste. Tu turi sūnų ir tautiečių, kurie tave palaiko. 18 Nūn tad eikš ir pirmasis įvykdyk karaliaus įsaką, kaip kad padarė visos tautos ir visi Judo vadai bei visi pasilikusieji Jeruzalėje kad padarė. Tada tu bei tavo sūnūs būsite tarp Karaliaus bičiulių[i2] ir būsite pagerbti sidabru, auksu ir gausiomis dovanomis“. 19 Bet Matatijas, atsakydamas pakeltu balsu, tarė: „Net jeigu visos tautos karaliaus valdose jam paklustų ir net jeigu kiekviena tauta, atsimesdama nuo savo protėvių religijos, sutiktų vykdyti karaliaus įsakus, 20 vis tiek aš, mano sūnūs ir mano tautiečiai liktume prie savo protėvių Sandoros. 21 Saugok Dieve, kad mes turėtume atmesti Įstatymą ir įsakymus! 22 Karaliaus įsakams nepaklusime, nuo savo religijos nei į dešinę, nei į kairę nesuksime“. 23 Vos jam pabaigus kalbėti, vienas žydas išėjo į priekį visų akyse atnašauti aukos ant Modeino aukuro pagal karaliaus įsaką. 24 Tai pamatęs, Matatijas užsidegė uolumu, jam drebėjo širdis iš susijaudinimo. Jį užplūdo teisus pyktis. Tad pribėgęs atsimetėlį jis užmušė ant aukuro. 25 Tuo pačiu metu jis užmušė ir karaliaus pareigūną, norintį priversti juos atnašauti auką, ir nugriovė aukurą. 26 Degdamas uolumu ginti Įstatymą, jis elgėsi lygiai taip, kaip buvo pasielgęs kadaise Finehas su Salu'o sūnumi Zimriu. 27 Tada Matatijas perėjo miestą, šaukdamas pakeltu balsu: „Kas tik yra uolus dėl Įstatymo ir laikosi Sandoros, teišeina su manimi!“ 28 Tada jis ir jo sūnūs, palikdami mieste visa, ką turėjo, išbėgo į kalnus. Kautynės šabo dieną 29 Daug žmonių, ieškančių teisumo ir teisingumo, išėjo gyventi į tyrus,[i3] |
