| 1 Mak 16 | Simono sūnūs nugali Kendebėjų 1 Jonas, atvykęs iš Gazaros, pranešė savo tėvui Simonui, ką buvo padaręs Kendebėjus. 2 Simonas, pasišaukęs du savo vyriausius sūnus, Judą ir Joną, jiems tarė: „Mano broliai, aš ir mano tėvo namai kovojome Izraelio kovas nuo pat jaunystės iki šiandien. Daug kartų mums pasisekė išgelbėti Izraelį. 3 Betgi dabar jau pasenau, o jūs Dangaus gailestingumu tapote suaugę. Užimkite tad mano ir mano brolio vietą, eikite ir kovokite už mūsų tautą. Telydi jus Dievo pagalba!“ 4 Jonas tad pašaukė prie ginklų iš krašto dvidešimt tūkstančių kareivių ir raitelių. Leidosi į žygį prieš Kendebėjų ir nakčiai Modeine pasistatė stovyklą. 5 Pakilę anksti kitą rytą, jie išžygiavo į lygumą. Ten prieš juos buvo didžiulė pėstininkų ir raitininkų kariuomenė, o tarp abiejų kariuomenių srauni upė. 6 Tada ir jo kariuomenė išsirikiavo prieš juos. Matydamas, kad kareiviai bijo keltis per upę, jis pirmasis metėsi į vandenį. Jo vyrai, tai matydami, metėsi keltis iš paskos. 7 Padalijęs kariuomenę, jis išdėstė raitelius tarp pėstininkų, nes priešo raitijos buvo labai daug. 8 Pradėjus jiems pūsti trimitus, Kendebėjus ir jo kariuomenė ėmė bėgti. Daugelis jų krito sužeisti, o likusieji nubėgo tvirtovės link. 9 Tuo metu Jono brolis Judas buvo sužeistas, bet Jonas vijosi, kol Kendebėjus pasiekė Kedroną, kurį buvo atstatęs. 10 Jie subėgo į bokštus, esančius Azoto laukuose. Jonas juos padegė, iš jų žuvo apie du tūkstančius. Tada jis saugiai sugrįžo į Judėją. Tragiška Simono mirtis 11 Abubo sūnus Ptolemėjas buvo paskirtas Jericho lygumos valdytoju. Jis turėjo daug sidabro ir aukso, 12 nes buvo vyriausiojo kunigo žentas. 13 Sėkmės svaigulio apimtas, jis nusprendė tapti krašto valdovu. Jis tad surengė sąmokslą, norėdamas klastingai nužudyti Simoną ir jo sūnus. 14 O Simonas, lankydamas krašto miestus ir rūpindamasis jų reikalais, atvyko į Jerichą su savo sūnumis Matatiju bei Judu šimtas septyniasdešimt septintųjų metų vienuoliktą mėnesį[i1] – Šebato mėnesį. 15 Abubo sūnus priėmė juos klastingai tvirtovėje, vadinamoje Doku,[i2] kurią jis buvo pastatęs. Iškėlęs jiems šaunią puotą, jis ten paslėpė keletą vyrų. 16 Kai Simonas ir jo sūnūs pasigėrė, Ptolemėjas ir jo vyrai pakilo ir, pačiupę ginklus, šoko ant Simono puotos menėje ir nužudė jį, abu jo sūnus, taip pat ir keletą tarnų. 17 Taip jis padarė šlykštų išdavystės veiksmą ir atsilygino piktu už gera. 18 Tada Ptolemėjas, parašęs apie tuos dalykus pranešimą, nusiuntė jį karaliui, prašydamas jį atsiųsti kariuomenę, kad padėtų jam perimti miestus ir kraštą. 19 Kitą kareivių dalinį jis išsiuntė į Gazarą, kad nužudytų Joną; jis išsiuntinėjo laiškus tūkstantininkams, kviesdamas juos atvykti pas save, kad galėtų jiems įsiteikti sidabru, auksu ir dovanomis. 20 O dar kitus kareivių dalinius jis pasiuntė Jeruzalės ir Šventyklos kalno užimti. 21 Tačiau vienas vyras nubėgo pirma į Gazarą ir pranešė Jonui, kad jo tėvas ir broliai yra nužudyti ir kad „Ptolemėjas išsiuntė vyrus, kad ir tave nužudytų“. 22 Tai išgirdęs, Jonas buvo visiškai pritrenktas. Suėmęs atžygiavusius vyrus, juos nubaudė mirtimi, nes jau buvo įspėtas, kad jie atėjo jo nužudyti. 23 [i3]Kiti Jono žygiai, jo karai bei atlikti žygdarbiai, sienų statymas, kurį jis užbaigė, ir jo laimėjimai 24 yra aprašyti jo vyriausiosios kunigystės metraščiuose nuo to laiko, kai jis tapo vyriausiuoju kunigu po savo tėvo. |
