| 1 Kor 9 | 16 Kad aš skelbiu Evangeliją, tai neturiu pagrindo girtis, nes tai mano būtina prievolė, ir vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos![i5] 17 Jeigu tai daryčiau savo valia, gaučiau atlygį; bet kadangi darau ne savo valia, tai atlieku tik man patikėtą tarnybą. 18 Koks tad atlygis? Ogi kad, skelbdamas Evangeliją, pateikiu ją veltui ir nesinaudoju teise, kurią man duoda Evangelija. 19 Būdamas nuo nieko nepriklausomas, aš pasidariau visų vergas, kad tik daugiau jų laimėčiau. 20 Žydams buvau kaip žydas, kad laimėčiau žydus. Tiems, kurie laikosi įstatymo, tapau įstatymo tarnu, kad laimėčiau besilaikančius įstatymo, nors pats nesu jam pavaldus. 21 Tiems, kurie neturi įstatymo, buvau kaip neturintis įstatymo, kad laimėčiau tuos, kurie neturi įstatymo, nors pats esu ne be Dievo įstatymo, bet surištas Kristaus įstatymu. 22 Silpniesiems pasidariau, kad laimėčiau silpnuosius. Visiems tapau viskuo, kad vienaip ar kitaip bent kai kuriuos išgelbėčiau. 23 Visa tai darau dėl Evangelijos, kad būčiau jos dalininkas. |
| 5 | 1 Kor 9,16: Plg. Jeremijo 3,22. Paulius, buvęs persekiotojas ir stebuklingai atverstas, skelbdamas Evangeliją jaučiasi vien atliekąs griežtą įpareigojimą ir nenusipelnęs atlyginimo. Būsiąs vertas dvasinio atlygio tik su ta sąlyga, kad iš Evangelijos skelbimo neturės jokių pajamų, o gyvens savo rankų darbu. |
