| 1 Kor 9 | 16 Kad aš skelbiu Evangeliją, tai neturiu pagrindo girtis, nes tai mano būtina prievolė, ir vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos![i5] 17 Jeigu tai daryčiau savo valia, gaučiau atlygį; bet kadangi darau ne savo valia, tai atlieku tik man patikėtą tarnybą. 18 Koks tad atlygis? Ogi kad, skelbdamas Evangeliją, pateikiu ją veltui ir nesinaudoju teise, kurią man duoda Evangelija. 19 Būdamas nuo nieko nepriklausomas, aš pasidariau visų vergas, kad tik daugiau jų laimėčiau. 22 Silpniesiems pasidariau, kad laimėčiau silpnuosius. Visiems tapau viskuo, kad vienaip ar kitaip bent kai kuriuos išgelbėčiau. 23 Visa tai darau dėl Evangelijos, kad būčiau jos dalininkas. 24 Argi nežinote, kad lenktynių aikštėje bėga visi bėgikai, bet tik vienas gauna laimėtojo dovaną? Ir jūs taip bėkite, kad laimėtumėte! 25 Kiekvienas varžybų dalyvis nuo visko susilaiko; jie taip daro norėdami gauti vystantį vainiką, o mes – nevystantį. 26 Todėl aš bėgu nedvejodamas ir grumiuosi ne kaip į orą smūgiuodamas, 27 bet tramdau savo kūną ir darau jį klusnų, kad, kitus mokydamas, pats nepasidaryčiau atmestinas. |
| 5 | 1 Kor 9,16: Plg. Jeremijo 3,22. Paulius, buvęs persekiotojas ir stebuklingai atverstas, skelbdamas Evangeliją jaučiasi vien atliekąs griežtą įpareigojimą ir nenusipelnęs atlyginimo. Būsiąs vertas dvasinio atlygio tik su ta sąlyga, kad iš Evangelijos skelbimo neturės jokių pajamų, o gyvens savo rankų darbu. |
