1 Kor 4 | Kristaus tarnai ir pasiuntiniai 1 Tegul žmonės laiko mus Kristaus tarnais ir Dievo slėpinių tvarkytojais.[i1] 2 O iš tvarkytojų belieka reikalauti, kad būtų patikimi. 3 Man mažai rūpi, ką jūs ar žmonių teismas spręstų apie mane. Nė aš pats savęs neteisiu. 4 Nors nesijaučiu kaltas, bet dėl to aš dar nesu išteisintas. Mano teisėjas yra Viešpats. 5 Tad neteiskite ko nors prieš laiką, iki ateis Viešpats, kuris nušvies, kas tamsoje paslėpta, ir atskleis širdžių sumanymus. Tuomet kiekvienam teks pagyrimas iš Dievo. 6 Visa tai, broliai, jūsų labui pritaikiau sau ir Apolui, kad iš mūsų pavyzdžio įsidėmėtumėte taisyklę: „Nieko daugiau, negu parašyta“ ir kad vienas dėl kito nesipūstumėte prieš kitus. 7 Kas gi tave išskiria iš kitų? Ir ką gi turi, ko nebūtum gavęs? O jei esi gavęs, tai ko didžiuojiesi, lyg nebūtum gavęs? 8 Beje, jūs jau esate sotūs, jau turtingi, jau pradėjote be mūsų karaliauti! O, kad jūs iš tikrųjų karaliautumėte ir kad mes galėtume kartu karaliauti![i2] 9 Man atrodo, kad Dievas mums, apaštalams, paskyrė paskučiausią vietą, tarsi nuteistiesiems myriop. Mes pasidarėme reginys pasauliui, angelams ir žmonėms.[i3] 10 Mes kvaili dėl Kristaus, o jūs išmintingi Kristuje. Mes silpni, o jūs stiprūs; jūs gerbiami, o mes niekais laikomi. 11 Iki šios valandos badaujame ir trokštame, esame nuogi ir mušami, esame be pastogės 12 ir vargstame, darbuodamiesi savo rankomis. Keikiami mes laiminame, persekiojami ištveriame, 13 piktžodžiaujami maloniai atsakome. Iki šiol esame laikomi pasaulio sąšlavomis, visų atmatomis. Paskatinimai 14 Aš tai rašau ne norėdamas jus gėdinti, bet įspėdamas kaip mylimus savo vaikus. 15 Nors turėtumėte tūkstančius auklėtojų[i4] Kristuje, bet nebus kelių tėvų, nes, paskelbdamas Evangeliją, aš esu tapęs jūsų tėvu Kristuje Jėzuje. 16 Taigi raginu jus: būkite mano sekėjai! 17 Tam ir pasiunčiau pas jus Timotiejų,[i5] savo mylimą ir ištikimą sūnų Viešpatyje. Jis jums primins mano kelius Kristuje, kurių aš mokau visur, kiekvienoje bendrijoje. 18 Tartum neketinčiau atvykti pas jus, kai kurie ėmė puikuoti. 19 [i6]Bet jei Viešpats panorės, aš veikiai atkeliausiu pas jus ir pažiūrėsiu, ne ką išpuikėliai sako, bet ką pajėgia. 20 Dievo karalystė yra ne kalboje, bet jėgoje. 21 Ko norite? Ar kad ateičiau pas jus su lazda, ar su meile ir švelnumo dvasia? |