Silpnas korintiečių tikėjimas

¹ Aš, broliai, tegalėjau kalbėti jums ne kaip dvasios žmonėms, bet kaip kūno žmonėms, kaip kūdikiams Kristuje. ² Maitinau jus pienu, o ne kietu maistu, kurio jūs dar negalėjote priimti. Deja, ir dabar negalite, ^3 [i1]nes esate kūniški. Jeigu tarp jūsų viešpatauja pavydas ir nesantaika, – argi nesate kūniški, argi nesielgiate grynai žmogiškai? ⁴ Kol vienas sako: „Aš – Pauliaus“, kitas: „Aš – Apolo“, – argi nesate vien žmogiški?

Skelbėjai – Dievo bendradarbiai

⁵ Kas gi yra Apolas? Kas gi yra Paulius? Tarnai, kurių dėka jūs įtikėjote ir kurie tarnavo, kiek Viešpaties kiekvienam buvo skirta. ⁶ Aš sodinau, Apolas laistė, o Dievas augino. ⁷ Nieko nereiškia sodintojas nei laistytojas, bet tik augintojas – Dievas. ⁸ Kas sodina ir kas laisto, sudaro viena, tačiau kiekvienas gaus savąjį užmokestį pagal savo triūsą. ⁹ Mes juk esame Dievo bendradarbiai, o jūs – Dievo dirva, Dievo statyba.

¹⁰ Dievo man suteikta malone aš, kaip išmanus statybos vadovas, padėjau pamatą, o kitas stato toliau. Tegul kiekvienas žiūrisi, kaip statąs. ^11 [i2]Juk niekas negali dėti kito pamato, kaip tik tą, kuris jau padėtas, kuris yra Jėzus Kristus. ¹² Ar kas ant šio pamato stato iš aukso, sidabro, brangiųjų akmenų, medžio, šieno, šiaudų, – ¹³ tai kiekvieno darbas išaiškės. Teismo diena jį iškels aikštėn, nes ji pasirodys ugnimi ir ugnis ištirs, koks kieno darbas. ¹⁴ Kieno statybos darbas ant to pamato išliks, tas gaus užmokestį. ¹⁵ O kieno darbas sudegs, tas praras užmokestį; jis pats išsigelbės, bet tartum per ugnį.^[i3]

¹⁶ Argi nežinote, kad jūs esate Dievo šventovė ir jumyse gyvena Dievo Dvasia? ¹⁷ Jei kas Dievo šventovę niokoja, tą Dievas suniokos, nes Dievo šventovė šventa, ir toji šventovė – tai jūs!

Išmintis ir nusižeminimas

¹⁸ Tegul niekas savęs neapgaudinėja. Jei kas iš jūsų tariasi esąs išmintingas šiame pasaulyje, tepasidaro kvailas, kad būtų išmintingas. ¹⁹ Šio pasaulio išmintis Dievo akyse yra kvailystė. Parašyta: Jis sugauna protinguosius jų gudrybėje. ²⁰ Ir toliau: Viešpats žino išminčių mintis, kad jos niekingos. ²¹ Tad niekas tenesididžiuoja žmonėmis! Viskas yra jūsų: ²² ar Paulius, ar Apolas, ar Kefas, ar pasaulis, ar gyvenimas, ar mirtis, ar dabartis, ar ateitis, – viskas jūsų, ²³ bet jūs patys – Kristaus, o Kristus – Dievo.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>