| 1 Kor 15 | Prisikėlimo tiesa 1 Broliai, aš aiškinu jums Evangeliją, kurią esu jums paskelbęs, kurią priėmėte, kurioje stovite 2 ir kuria būsite išgelbėti, – jeigu jos laikotės taip, kaip esu jums paskelbęs; antraip būtumėte veltui įtikėję. 3 [i1]Pirmiausia aš jums perdaviau, ką esu gavęs, būtent: Kristus numirė už mūsų nuodėmes, kaip skelbė Raštai; 4 jis buvo palaidotas ir buvo prikeltas trečiąją dieną, kaip skelbė Raštai; 5 jis pasirodė Kefui, paskui Dvylikai. 6 Vėliau jis pasirodė iš karto daugiau nei penkiems šimtams brolių, kurių daugumas tebegyvena iki šiolei, o kai kurie yra užmigę. 7 Po to jis pasirodė Jokūbui, paskui visiems apaštalams. 8 O visų paskiausiai, lyg ne laiku gimusiam, jis pasirodė ir man. 9 Juk aš esu mažiausias iš apaštalų, nevertas vadintis apaštalu, nes esu persekiojęs Dievo Bažnyčią. 10 Bet Dievo malone esu, kas esu, ir jo man suteiktoji malonė neliko bergždžia. Aš daugiau už juos visus esu įdėjęs triūso, žinoma, ne aš, o su manimi esanti Dievo malonė. 11 Taigi ar aš, ar jie, – taip mes skelbiame, ir taip jūs įtikėjote. Krikščionių tikėjimo pamatas 12 Skelbiama apie Kristų, kad jis buvo prikeltas iš numirusių, tad kaipgi kai kurie iš jūsų sako, jog nesą mirusiųjų prisikėlimo?! 13 Jeigu nėra mirusiųjų prisikėlimo, tai ir Kristus nebuvo prikeltas. 14 O jei Kristus nebuvo prikeltas, tai tuščias mūsų skelbimas ir tuščias jūsų tikėjimas. 15 Tuomet mes liekame melagingi Dievo liudytojai, nes liudijome Dievo akyse, kad jis prikėlęs Kristų, kurio jis nėra prikėlęs, jeigu mirusieji negali būti prikelti. 16 Juk jei mirusieji negali būti prikelti, tai ir Kristus nebuvo prikeltas. 17 O jei Kristus nebuvo prikeltas, tai jūsų tikėjimas tuščias, ir jūs dar tebesate savo nuodėmėse. 18 Taip pat ir užmigusieji Kristuje yra žuvę. 19 Ir jei vien dėl šio gyvenimo dėjome savo viltis į Kristų, tai mes labiausiai apgailėtini iš visų žmonių. 20 Bet dabar Kristus tikrai yra prikeltas iš numirusių kaip užmigusiųjų pirmgimis. Mirtis nugalėta 21 Kaip per žmogų atsirado mirtis, taip per žmogų ir mirusiųjų prisikėlimas.[i2] 22 Kaip Adome visi miršta, taip Kristuje visi bus atgaivinti, 23 tačiau kiekvienas pagal savo eilę. Pirmasis bus Kristus, tada priklausantys Kristui jo atėjimo metu. 24 Paskui bus galas, kai jis perduos karalystę Dievui Tėvui, sunaikinęs visas valdžias, galybes ir pajėgas.[i3] 25 Jis gi turi karaliauti ir paguldyti po savo kojomis visus priešus. 26 Kaip paskutinis priešas bus sunaikinta mirtis. 27 Nes jis[i4] visa pajungė ir paklojo jam po kojų. Kai sakoma, jog visa pajungta, tai savaime suprantama, kad išskyrus tą, kuris jam visa pajungė. 28 Kai jam bus visa pajungta, tuomet ir pats Sūnus nusilenks tam, kuris buvo viską jam pajungęs, kad Dievas būtų viskas visame kame. Prisikėlimo viltis 29 Antra vertus, ką tikisi laimėti tie, kurie krikštijasi vietoj mirusiųjų? Jei iš viso mirusieji nebus prikelti, tai kam gi jie krikštijasi už juos?[i5] 30 O kodėl ir mes kas valandą nevengiame pavojų? 31 Prisiekiu savo pasididžiavimu – jumis, broliai, mūsų Viešpatyje Jėzuje Kristuje, jog aš kasdien mirštu! 32 Jei aš grynai kaip žmogus kovojau Efeze su laukiniais žvėrimis, tai kokia man iš to nauda? Jeigu mirusieji nebus prikelti, tai valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime. 33 Neapsirikite: „Blogos draugijos gadina gerus papročius!“[i6] 34 Pabuskite, kaip dera, iš apsvaigimo ir nebedarykite nuodėmių! Jūsų gėdai pasakysiu, kad kai kurie iš jūsų visiškai nepažįsta Dievo. Kaip prisikels mirusieji 35 Gal kas paklaus: „Kaip bus prikelti mirusieji? Su kokiu kūnu jie pasirodys?“ 36 Neišmanėli! Ką tu pasėji, neatgimsta, jei prieš tai nenumiršta. 37 Kad ir ką sėji, tu sėji ne būsimąjį kūną, bet pliką grūdą, sakykim, kviečių ar kitokių javų. 38 Tuo tarpu Dievas duoda jam kūną, kokio panorėjęs, ir kiekvienai sėklai savišką kūną. 39 Kūnai nevienodi. Žmogaus kūnas vienoks, gyvulių kitoks, dar kitoks kūnas paukščių ir vėl kitoks žuvų. 40 Taip pat yra dangaus kūnai ir žemės kūnai, bet vienoks dangaus kūnų spindesys, kitoks žemės kūnų. 41 Vienoks saulės švytėjimas, kitoks mėnulio blizgesys ir dar kitoks žvaigždžių žėrėjimas. Net ir žvaigždė nuo žvaigždės skiriasi spindėjimu. 42 Toks mirusiųjų prisikėlimas. Sėjamas gendantis kūnas, keliasi negendantis. 43 Sėjamas prastas, keliasi garbingas. Sėjamas silpnas, keliasi galingas. 44 Sėjamas juslinis kūnas, keliasi dvasinis kūnas. Jeigu esama juslinio kūno, tai esama ir dvasinio 45 Taip ir parašyta: Pirmasis žmogus Adomas tapo gyva būtybe; paskutinis Adomas tapo gyvybę teikiančia dvasia. 46 Ne dvasinis esti pirmiau, bet juslinis, ir tik paskui dvasinis. 47 Pirmasis žmogus yra iš žemės, žemiškas; antrasis žmogus iš dangaus. 48 Koks žemiškasis, tokie ir žemiškieji, o koks dangiškasis, tokie ir dangiškieji. 49 Ir kaip nešiojome žemiškojo atvaizdą, taip nešiosime ir dangiškojo paveikslą. 50 Bet aš jums, broliai, tvirtinu: kūnas ir kraujas[i7] nepaveldės Dievo karalystės, ir kas genda, nepaveldės to, kas negenda. 51 Štai aš jums atskleidžiu paslaptį: nors mes ne visi užmigsime, bet visi būsime pakeisti,[i8] – 52 staiga, viena akimirka, gaudžiant paskutiniam trimitui. Trimitas nuaidės, ir mirusieji bus prikelti jau negendantys, ir mes būsime pakeisti. 53 Juk reikia, kad šis gendantis [kūnas] apsivilktų negendamybe, šis marus [kūnas] apsivilktų nemarybe. Džiūgavimas dėl mirties pralaimėjimo 54 Kada šis gendantis [kūnas] apsivilks negendamybe ir šis marus [kūnas] apsivilks nemarybe, tuomet išsipildys užrašytas žodis: Pergalė sunaikino mirtį! 55 Kurgi, mirtie, tavoji pergalė? Kurgi, mirtie, tavasis geluonis?! 56 Mirties geluonis yra nuodėmė, o nuodėmės jėga – įstatymas. 57 Bet dėkui Dievui, kuris duoda mums pergalę per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. 58 Tad, mano mylimieji broliai, būkite tvirti ir nepajudinami, vis uoliau dirbkite Viešpaties darbą ir žinokite, kad jūsų triūsas ne veltui Viešpatyje. |
