BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2016 12 04 Sekmad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Pirmoji Karalių knygaSkyrius: 21

 Pirmoji Karalių knyga
  
1 Kar 21

Elijas paskelbia Dievo nuosprendį

17 Tada VIEŠPATIES žodis atėjo Elijui, tardamas: 18 „Nueik pasitikti Izraelio karaliaus Ahabo, viešpataujančio Samarijoje. Štai jis Naboto vynuogyne, į kurį yra atėjęs jo pasiimti. 19 [i4]Jam sakysi: 'Taip kalbėjo VIEŠPATS: užmušei ir dabar pasisavini!' Jam pasakysi: 'Taip kalbėjo VIEŠPATS: toje vietoje, kurioje šunys laižė Naboto kraują, šunys laižys ir tavo kraują'“.

20 [i5]Ahabas Elijui tarė: „Mane suradai, mano prieše?“ – „Taip, aš suradau tave, – jis atsakė, – kadangi esi pasidavęs daryti, kas nedora VIEŠPATIES akyse, 21 tikėk manimi, užtrauksiu tau nelaimę. Nusikratysiu tavimi, Izraelyje atkirsiu nuo Ahabo vyriškius – vergus ir laisvuosius. 22 Pasielgsiu su tavo namais, kaip pasielgiau su Nebato sūnaus Jeroboamo namais ir Ahijo sūnaus Baašos namais dėl to, kad pykdei mane, vesdamas Izraelį į nuodėmę. 23 VIEŠPATS kalbėjo taip pat ir apie Jezabelę: 'Šunys ės Jezabelę Jezrėelio lauke'. 24 Kas tik iš Ahabo mirs mieste, tą šunys suės, o kas tik iš jo šeimos mirs atvirame lauke, tą padangių paukščiai suris“.

25 {Iš tikrųjų, niekad nebuvo kito tokio kaip Ahabas, kuris būtų buvęs taip pasidavęs daryti, kas nedora VIEŠPATIES akyse, savo žmonos Jezabelės skatinamas. 26 Jis elgėsi pasibjaurėtinai, eidamas paskui stabus, kaip buvo darę amoriečiai, kuriuos Dievas išvarė prieš izraeliečius.}

Ahabas daro atgailą

27 Išgirdęs šiuos žodžius, Ahabas persiplėšė sau drabužius ir apsivilko ašutine ant nuogo kūno. Jis pasninkavo, miegojo apsivilkęs ašutine ir vaikštinėjo prislėgtas. 28 Tada VIEŠPATIES žodis atėjo Elijui Tišbiečiui: „Ar matei, kaip Ahabas nusižemino prieš mane? Kadangi jis nusižemino prieš mane, aš neužtrauksiu nelaimės jo dienomis. Ant jo namų užtrauksiu nelaimę jo sūnaus dienomis“.

  
Išnašos:
11 Kar 21,1-21,4: Nabotas negalėjo atsisakyti savo protėvių paveldo, nes tikėjimo kraitis – teisėtvarka ir religiniai papročiai – reikalavo, kad protėvių paveldas amžinai liktų šeimos nuosavybė (žr. Kun 25,10. 13-17.23-24.34). Ahabas buvo prislėgtas ir niūrus, nes žinojo, kad, remiantis teisėtvarka ir religiniais papročiais, Nabotas buvo teisus.
21 Kar 21,5-21,7: Jezabelė nejautė jokios pagarbos Izraelio tikėjimo kraičiui.
31 Kar 21,8-21,14: Pasninkas būdavo iškilmingos sueigos dalis, kai reikėdavo svarstyti rimtą, tikėjimo bendriją liečiantį reikalą (žr. Ts 20,26; 1 Sam 7,6; 14,24). Sodinti Nabotą pirmoje sueigos vietoje turbūt reiškia, kad jis turėjo sueigai vadovauti. Apie du liudytojus ir užmušimo akmenimis bausmę žr. Įst 17,5-6; 19,15. Nabotas keikė Dievą ir karalių, plg. Iš 22,28; Kun 24,10-16.
41 Kar 21,19: Ahabo atsakymas į šį Dievo nuosprendį yra aprašytas 27-ojoje eilutėje, o nuosprendžio padariniai 28-29 eilutėse ir 2 Kar 9,21-26 skaitinyje.
51 Kar 21,20-21,26: Šiose eilutėse įkvėptasis Karalių knygų redaktorius iš Judo karalystės vietoj paruošiančių Elijo žodžių, esančių 19-ojoje eilutėje, duoda išsamią ir galutinę ištarmę visai Ahabo šeimai tais pačiais žodžiais, kaip ir Jeroboamo (žr. 1 Kar 14,9-11) ir Baašos (žr. 1 Kar 16,2-4) šeimoms. Ši ištarmė atspindi vėlesnį teologinį Izraelio karalių vertinimą. Jo tiesiogiai nesąlygoja nusikaltimas Nabotui, bet Ahabo ir Jezabelės stabų garbinimas. Elijo ištarmės įvykdymas yra aprašomas 2 Kar 9,36-37.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Pirmoji Karalių knygaSkyrius: 21