Nabotas atsisako parduoti vynuogyną

^1 [i1]Nuo to praėjo šiek tiek laiko. Kadangi Nabotas Jezrėelietis turėjo vynuogyną Jezrėelyje, šalia Samarijos karaliaus Ahabo rūmų, ² Ahabas kalbėjo Nabotui: „Duok man savo vynuogyną, kad galėčiau turėti sau daržą, nes jis yra kaip tik šalia mano rūmų. Už jį tau duosiu geresnį vynuogyną arba, jeigu tau patinka, sumokėsiu jo kainą pinigais“. ³ Bet Nabotas Ahabui atsakė: „Saugok Dieve! VIEŠPATS draudžia man duoti tau protėvių paveldą“. ⁴ Ahabas parėjo namo prislėgtas ir niūrus dėl atsakymo, kurį jam buvo davęs Nabotas Jezrėelietis: „Aš neatiduosiu tau, ką esu paveldėjęs iš savo tėvų“. Atsigulęs į savo lovą, nugręžė veidą į sieną ir nieko nevalgė.

Ahabas ir Jezabelė

^5 [i2]Jo žmona Jezabelė atėjo pas jį ir klausė: „Kodėl esi taip prislėgtas, kad net valgyti nenori?“ ⁶ Jis tad jai papasakojo: „Kadangi aš kalbėjau su Nabotu Jezrėeliečiu ir jam sakiau: 'Parduok man savo vynuogyną už pinigus, arba, jeigu tau patinka, duosiu tau už jį kitą vynuogyną', – bet jis atsakė: 'Aš savo vynuogyno tau neduosiu!'“ ⁷ Jo žmona Jezabelė jam tarė: „Nūn yra tau metas pasirodyti Izraelio karaliumi. Kelkis, ko nors pavalgyk ir būk linksmas. Aš tau duosiu Naboto Jezrėeliečio vynuogyną“.

Nabotas nužudomas

^8 [i3]Parašiusi laiškus Ahabo vardu, juos užantspaudavo jo žiedu ir pasiuntė seniūnams bei didikams, gyvenantiems su Nabotu jo mieste. ⁹ Laiškuose ji rašė: „Paskelbkite pasninką ir pasodinkite Nabotą pirmoje sueigos vietoje. ¹⁰ Priešais jį pasodinkite du vyrus – niekšus, tepaliudija jie prieš jį, tardami: 'Tu keikei Dievą ir karalių'. Tada išveskite jį ir užmuškite akmenimis“. ¹¹ Miesto vyrai – seniūnai ir didikai, gyvenantieji mieste – darė, kaip Jezabelė buvo jiems nurodžiusi. ¹² Jie paskelbė pasninką ir pasodino Nabotą pirmoje sueigos vietoje. ¹³ Tada atėjo tie du niekšai ir atsisėdo priešais jį. Niekšai žmonių akivaizdoje paliudijo prieš Nabotą, tardami: „Nabotas keikė Dievą ir karalių“. Nabotas tad buvo išvestas už miesto ir užmuštas akmenimis. ¹⁴ Tada jie pasiuntė žodį Jezabelei: „Nabotas buvo užmuštas akmenimis. Jis mirė“.

¹⁵ Vos išgirdusi, kad Nabotas buvo užmuštas akmenimis ir yra miręs, Jezabelė tarė Ahabui: „Nueik ir pasiimk sau Naboto Jezrėeliečio vynuogyną, kurį jis atsisakė parduoti tau už pinigus, nes Naboto nebėra gyvo. Jis mirė“. ¹⁶ Vos sužinojęs, kad Nabotas yra miręs, Ahabas nuėjo pasiimti Naboto Jezrėeliečio vynuogyno.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>