|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Pirmoji Karalių knyga | Skyrius: |  | 19 |  |
| | Pirmoji Karalių knyga | | | | | 1 Kar 19 | 9 Ten, įlindęs į olą, joje praleido naktį. Susitikimas su Dievu Tada VIEŠPATIES žodis atėjo jam, tardamas: „Ką čia veiki, Elijau?“11 „Išeik laukan, – jis pašaukė, – ir stovėk ant kalno prieš VIEŠPATĮ, nes VIEŠPATS praeis“. Pūtė didelis vėjas, jis buvo toks stiprus, kad skaldė kalnus ir trupino į gabalus uolas prieš VIEŠPATĮ, bet VIEŠPATIES nebuvo vėjyje. Po vėjo – žemės drebėjimas, bet VIEŠPATIES nebuvo žemės drebėjime. 12 Po žemės drebėjimo – ugnis, bet VIEŠPATIES nebuvo ugnyje. O po ugnies – švelnios tylos balsas. 13 Jį išgirdęs, Elijas apsigaubė veidą skraiste ir išėjęs atsistojo prie olos angos. Tada kreipėsi į jį balsas: „Ką čia veiki, Elijau?“ 14 Jis atsakė: „Aš degu uolumu VIEŠPAČIUI, Galybių Dievui, nes izraeliečiai atmetė tavo Sandorą, nuvertė tavo aukurus ir išžudė tavo pranašus kalaviju. Tik aš vienas likau, ir jie trokšta man gyvastį atimti“. 15 VIEŠPATS jam tarė: „Grįžk keliu, kuriuo atėjai, į Damasko dykumą.[i2] Ten nuėjęs, patepsi Hazaelį Aramo karaliumi.[i3] 16 Patepk ir Nimšio sūnų Jehu'ą Izraelio karaliumi, o Šafato sūnų Elišą iš Abel- Meholos patepk pranašu savo vietoje. | | | | | Išnašos: | | 1 | 1 Kar 19,8-19,19: Verta šiuos Dievo apsireiškimus Elijui palyginti su apsireiškimais Mozei (žr. Iš 19,1-23; 33,1-23; 34,5) ant to paties Horebo – Sinajaus – kalno. Nors įvairūs gamtos reiškiniai – vėjas, audra, žemės drebėjimas, ugnis (žr. Iš 19,18-19) – priverčia žmogų susimąstyti, išgyventi savo ribotumą ir kelti būties klausimus apie Dievo Artumą, jie nėra pats Dievo Artumas, tolygus švelnios tylos balsui, apreiškiančiam Dievo dvasiškumą. Pranašo Elijo užduotis buvo atkurti Sandorą ir atgaivinti tikrą tikėjimą, todėl nenuostabu, kad jis sugrįžo prie Horebo – Sinajaus – kalno, kur Sandora buvo apreikšta Mozei ir per jį izraeliečių tautai (žr. Iš 3,1- 4.17; 33,18-34,9). Mozė ir Elijas pasirodė su Kristumi atsimainymo metu (žr. Mt 17,1-9; Mk 9,1-7; Lk 9,28-36). | | 2 | 1 Kar 19,15: ... į Damasko dykumą: į nūdienę Sirijos dykumą. | | 3 | 1 Kar 19,15-19,17: Pats Elijas įvykdė tik trečiąją jam pavestą užduotį, paskirdamas Elišą pranašu (žr. 19-21 eilutes). Elišai buvo pavesta atlikti pirmąją užduotį asmeniškai (žr. 2 Kar 8,7-19), o antrąją per įgaliotinį (žr. 2 Kar 9,1-10). | | 4 | 1 Kar 19,18: ... k septynis tūkstančius: Pranašų knygose šie septyni tūkstančiai yra vadinami teisiuoju likučiu. Žr. Am 5,15; Iz 10,20; 11,11. | | 5 | 1 Kar 19,19-19,21: Elijo veiksmas, savo skraistės užmetimas Elišai ant pečių, liudijo dievišką pašaukimą dalyvauti pranašiškoje užduotyje. O Elišos veiksmas, savo jaučių jungo sunaikinimas, liudijo jo skubų ir visapusišką atsidavimą pranašo užduočiai rūpintis Dievo garbe. | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Pirmoji Karalių knyga | Skyrius: | | 19 | |
|
|
|
|
