BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2019 09 15 Sekmad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Pirmoji Karalių knygaSkyrius: 12

 Pirmoji Karalių knyga
  
 B. JUDAS IR IZRAELIS IKI AHABO VALDYMO
  
1 Kar 12

Sueiga prie Šechemo

1 Rehabeamas nuvyko į Šechemą,[i1] nes visas Izraelis buvo suėjęs į Šechemą paskelbti jo karaliumi. 2 Nebato sūnus Jeroboamas sužinojo apie tai dar Egipte. Mat Jeroboamas buvo pabėgęs nuo karaliaus Saliamono ir apsigyvenęs Egipte. 3 Buvo pasiųsti žmonės jo pašaukti. Jeroboamas ir visa Izraelio sueiga atėjo ir kalbėjo Rehabeamui: 4 „Tavo tėvas uždėjo mums sunkų jungą. Nūn tad palengvink savo tėvo kietą lažą ir jo mums uždėtąjį sunkų jungą, ir mes tau tarnausime“. 5 Rehabeamas jiems atsakė: „Eikite ir po trijų dienų pas mane sugrįžkite“.

Žmonėms nuėjus, 6 karalius Rehabeamas tarėsi su seniūnais, tarnavusiais jo tėvui Saliamonui dar jam gyvam esant, tardamas: „Kaip jūs man patariate šiems žmonėms atsakyti?“ 7 Jie kalbėjo jam, tardami: „Jeigu tu šiandien būsi šios tautos tarnas ir jiems tarnausi, jeigu atsakysi jiems maloniais žodžiais, tuomet jie bus tavo tarnai amžinai“. 8 Rehabeamas seniūnų duoto patarimo nepaisė, bet tarėsi su jaunais vyrais, kurie buvo su juo augę ir dabar jam tarnavo. 9 Jų klausė: „Ką jūs man patariate atsakyti tautai, kuri man sako: 'Palengvink jungą, kurį mums uždėjo tavo tėvas'?“ 10 Jaunieji vyrai, drauge su juo augusieji, jam atsakė: „Tautai, kuri tavęs prašo: 'Tavo tėvas uždėjo mums sunkų jungą, bet tu turi jį palengvinti', – turi taip kalbėti: 'Mano mažylis pirštas yra storesnis už mano tėvo juosmenį. 11 Kad mano tėvas jums sunkų jungą uždėjo, tai prie to jungo aš dar pridėsiu. Mano tėvas plakė jus botagais, o aš plaksiu jus skorpionais'“.[i2]

12 [i3]Jeroboamas ir visi žmonės sugrįžo pas Rehabeamą trečią dieną, kaip karalius buvo sakęs: „Sugrįžkite trečią dieną“. 13 Žmonėms karalius atsakė šiurkščiai, nepaisydamas patarimo, kurį jam buvo davę seniūnai. 14 Bet, sekdamas jaunųjų vyrų patarimu, jiems tarė: „Mano tėvas jūsų jungą padarė sunkų, bet aš prie to jungo dar pridėsiu. Mano tėvas plakė jus botagais, o aš plaksiu jus skorpionais“. 15 Karalius neišklausė žmonių, nes taip buvo VIEŠPATIES skirta, idant jis įvykdytų žodį, kurį VIEŠPATS buvo ištaręs per Ahiją Šilonietį Nebato sūnui Jeroboamui.

16 Kai visas Izraelis pamatė, kad karalius nenorėjo jų išklausyti, žmonės, karaliui atsakydami, tarė:

„Kokia mums dalis Dovyde?[i4]

Nėra paveldo Išajo sūnuje!

Izraeli, į savo palapines!

Nūn, Dovydai, žiūrėk savo namų!“

Visas Izraelis nuėjo į savo palapines. 17 Bet Rehabeamas ir toliau valdė izraeliečius, gyvenančius Judo miestuose.

18 Karalius Rehabeamas pasiuntė Adoramą, tuomet buvusį lažo darbų prižiūrėtoju, bet visas Izraelis užmušė jį akmenimis. Tada karalius paskubomis šoko į savo vežimą ir pabėgo į Jeruzalę. 19 Taip Izraelis ir kėlė maištą prieš Dovydo namus iki šios dienos.

Politinis lūžis

20 Kai visas Izraelis išgirdo, kad Jeroboamas yra sugrįžęs, jie išsiuntė žmones pašaukti jo į sueigą ir padarė jį viso Izraelio karaliumi. Tik Dovydo giminė liko ištikima Dovydo namams.

21 Sugrįžęs į Jeruzalę, Rehabeamas sutelkė visus Judo namus ir Benjamino giminę – šimtą aštuoniasdešimt tūkstančių rinktinių kareivių – kovoti su Izraeliu ir sugrąžinti karalystės Saliamono sūnui Rehabeamui. 22 Bet Dievo vyrui Šemajui atėjo Dievo žodis: 23 „Sakyk Judo karaliui Rehabeamui, visiems Judo namams ir likusiems tautos žmonėms: 24 'Taip kalbėjo VIEŠPATS: nežygiuosite kovoti su savo giminėmis izraeliečiais. Tegrįžta kiekvienas į savo namus, nes tai aš padariau!'“ Jie tad paklausė VIEŠPATIES žodžio ir sugrįžo namo pagal VIEŠPATIES žodį.

Religinė pervarta

25 Jeroboamas įtvirtino Šechemą Efraimo aukštumose ir ten gyveno. Iš ten išsikėlęs, jis įtvirtino Penuelį. 26 [i5]Širdyje Jeroboamas baiminosi: „O jei karalystė ims ir sugrįš Dovydo namams! 27 Jei ši tauta ir toliau eis atnašauti aukų VIEŠPAČIUI, Jeruzalėje, šios tautos žmonių širdis vėl sugrįš pas jų valdovą Judo karalių Rehabeamą. Mane jie nužudys ir sugrįš pas Judo karalių Rehabeamą!“ 28 Pasitaręs karalius padarė du auksinius veršius. Žmonėms jis tarė: „Gana ilgai ėjote į Jeruzalę. Izraeli, štai tavo Dievas, kuris išvedė tave iš Egipto žemės!“ 29 [i6]Vieną jų pastatė Bet-Elyje, o kitą padėjo į Daną. 30 Tai nuvedė į nuodėmę, nes žmonės ėjo į Bet-Elį ir Daną šių veršių pagarbinti. 31 Jis statė ir šventyklas aukštumų alkuose bei skyrė kunigus iš žmonių, kurie nebuvo kilę iš Levio giminės. 32 Jeroboamas įvedė iškilmę[i7] aštuntojo mėnesio penkioliktą dieną, panašią į iškilmę Judo žemėje, ir atnašavo aukas ant aukuro. Taip jis darė Bet-Elyje, atnašaudamas savo padarytiems veršiams. Į Bet-Elį paskyrė kunigus aukštumų šventovių, kurias jis buvo pastatęs. 33 Aštuntojo mėnesio, – to mėnesio, kuriame savo širdyje jis buvo sumanęs įvesti iškilmę izraeliečiams, penkioliktą dieną Jeroboamas palipo atnašauti aukos ant aukuro, kurį buvo pastatęs Bet-Elyje.

  
Išnašos:
11 Kar 12,1: Šechemas tuo metu buvo pagrindinis šiaurinių giminių centras (žr. Joz 24,1.32). Kadaise čia buvo atnaujinta Sandora ir pastatytas paminklinis liudijimo akmuo (žr. Joz 24,25-27). Čia Rehabeamas turėjo būti patvirtintas karaliumi, gaudamas visų Izraelio giminių pripažinimą.
21 Kar 12,11: ... plaksiu jus skorpionais: spygliuotais rimbais.
31 Kar 12,12-12,15: Sekdamas savo jaunųjų tarybos patarimą, Rehabeamas sėjo vėją ir sukėlė audrą. Įkvėptojo autoriaus laikysena (žr. 15-ąją eilutę) yra paaiškinta 1 Kar 11,33 tekste.
41 Kar 12,16: Kokia mums dalis Dovyde?: net Dovydui valdant, kai kurios giminės norėjo pasitraukti (žr. 2 Sam 20,1). Rehabeamo elgesys paaštrino nepasitenkinimą, kurį buvo sukėlęs Saliamono įvestas lažas. Be to, Saliamonui valdant, Judo giminė turėjo daug lengvatų ir nuo lažo mažiau kentėjo. Užtat šiaurinės giminės ir skundėsi, kad joms nėra dalies Dovyde. Saliamono karalystės politinis lūžis sukūrė dvi izraeliečių karalystes: pietinę – Judo karalystę, arba Judą, ir šiaurinę – Izraelio karalystę, arba Izraelį. Vardas Izraelis po karalystės padalijimo turi ne tik religinę prasmę, bet ir politinę.
51 Kar 12,26-12,32: Jeroboamas baiminosi, kad centrinė Jeruzalės Šventykla vėl nesuvienytų padalytos karalystės. Norėdamas užbėgti tam už akių, jis skatino kurti aukštumų alkus ir skyrė joms netikrus kunigus. Auksiniai veršiai, pastatyti dviejose karalystės šventyklose – Bet-Elyje ir Dane, nors ir buvo padirbti kaip nematomos Dievybės, Sandoros Dievo simboliai, ilgainiui tapo stabais ir nuvedė į stabų garbinimą. Taip Jeroboamas įvedė Izraelį į nuodėmę ir savo religine pervarta užantspaudavo ir savo dinastijos žūtį (žr. 1 Kar 13,34; 14,7-14).
61 Kar 12,29: Bet-Elis ir Danas – svarbūs atskiros Izraelio karalystės miestai prie pietinės ir šiaurinės sienos. Vienas ir kitas buvo susijęs su izraeliečių protėviais (žr. Pr 12,8; 13,3; 18,10-12; 25,1-16; Ts 18,1-31).
71 Kar 12,32: ... iškilmę ... , panašią į iškilmę Judo žemėje: naujoji Bet-Elio šventykla, kaip ir Saliamono Šventykla Jeruzalėje, buvo pašventinta Palapinių iškilmės metu.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Pirmoji Karalių knygaSkyrius: 12

Pirmoji Karalių knygaSkyrius: 13

 Pirmoji Karalių knyga
  
1 Kar 13

Pranašas pasmerkia Bet-Elio aukurą

0 Jeroboamui stovint prie aukuro atnašauti smilkalų, 1 [i1]į Bet-Elį atėjo iš Judo, VIEŠPATIES liepiamas, vienas Dievo vyras. 2 VIEŠPATIES įsakymu jis pasmerkė aukurą, tardamas: „Aukure, aukure! – taip kalbėjo VIEŠPATS: – 'Dovydo namams gims sūnus, vardu Jošijas. Jis atnašaus ant tavęs aukštumų alkų kunigus, deginančius ant tavęs smilkalus. Ant tavęs bus deginami žmonių kaulai'“. 3 Tą pačią dieną jis davė ženklą, tardamas: „Toks yra ženklas, kad VIEŠPATS kalbėjo: 'Šis aukuras bus sugriautas ir ant jo esantys pelenai išžarstyti'“. 4 Karalius Jeroboamas, išgirdęs, kaip Dievo vyras pasmerkė Bet-Elio aukurą, ištiesė ranką nuo aukuro, tardamas: „Suimkite jį!“ Bet ištiestoji į Dievo vyrą ranka sustingo, ir Jeroboamas nebegalėjo jos į save palenkti. 5 Be to, ir aukuras sugriuvo, ir pelenai buvo išžarstyti pagal ženklą, kurį VIEŠPATIES įsakymu buvo davęs Dievo vyras. 6 „Prašau maldauti VIEŠPATIES, savo Dievo, malonės, – tarė karalius Dievo vyrui, – ir melstis už mane, kad ranka man būtų sugrąžinta“. Dievo vyras maldavo VIEŠPATĮ, ir karalius vėl galėjo sulenkti savo ranką. Ji tapo tokia, kokia buvo pirma. 7 Tada karalius kalbino Dievo vyrą: „Eikš su manimi į namus ir atsigaivink. Tau dovaną duosiu“. 8 Bet Dievo vyras karaliui atsakė: „Nors man duotumei pusę savo karalystės, su tavimi neisiu. Šioje vietoje nevalgysiu duonos ir negersiu vandens,[i2] 9 nes taip man buvo VIEŠPATIES liepta: 'Nei duonos valgysi, nei vandens gersi, nei keliu, kuriuo atėjai, grįši'“. 10 Dievo vyras tad nuėjo kitu keliu. Keliu, kuriuo į Bet-Elį buvo atėjęs, negrįžo.

Dievo vyras ir pranašas

11 Bet-Elyje gyveno senas pranašas. Atėję jo sūnūs jam papasakojo visa, ką Dievo vyras tą dieną buvo padaręs Bet-Elyje. Jie pakartojo savo tėvui ir žodžius, kuriuos jis buvo pasakęs karaliui. 12 „Kuriuo keliu jis nuėjo?“ – paklausė tėvas. Jo sūnūs parodė jam kelią, kuriuo buvo nuėjęs iš Judo atėjusis Dievo vyras. 13 Tada jis savo sūnums tarė: „Pabalnokite man asilą“. Jie tad pabalnojo jam asilą, ir pranašas, ant jo užsėdęs, 14 išjojo paskui Dievo vyrą. Suradęs jį, sėdintį po ąžuolu, paklausė: „Ar tu esi tas Dievo vyras, kuris atėjo iš Judo?“ Jis atsakė: „Taip, tai aš“. – 15 „Eikš su manimi, – tarė jam pranašas, – ir ko nors užvalgyk“. 16 Bet jis atsakė: „Aš negaliu su tavimi nei grįžti, nei pas tave užeiti. Šioje vietoje aš nevalgysiu duonos ir negersiu vandens, 17 nes man buvo VIEŠPATIES liepta: 'Nei duonos valgysi, nei vandens gersi, nei keliu, kuriuo atėjai, grįši'“. – 18 „Ir aš esu pranašas, kaip ir tu, – kalbėjo jam pranašas, – man VIEŠPATIES įsakymu tarė angelas: 'Parvesk jį atgal su savimi į namus duonos pavalgyti ir vandens atsigerti'“. Bet pranašas jam melavo. 19 Tada Dievo vyras sugrįžo su juo, ir jo namuose valgė duonos ir gėrė vandens.

20 Jiems sėdint prie stalo, VIEŠPATIES žodis atėjo jį atgal parvedusiam pranašui. 21 Atėjusiam iš Judo Dievo vyrui jis paskelbė: „Taip kalbėjo VIEŠPATS: 'Kadangi neklausei VIEŠPATIES žodžio ir nesilaikei įsakymo, kurį VIEŠPATS, tavo Dievas, buvo tau davęs, 22 bet sugrįžai ir valgei duonos bei gėrei vandens vietoje, apie kurią tau sakiau: 'Ten nevalgysi duonos ir negersi vandens',[i3] – todėl tavo kūnas niekad nepasieks tavo protėvių kapo'“.

23 Dievo vyrui pavalgius duonos ir atsigėrus vandens, jam buvo pabalnotas jį parvedusio pranašo asilas, 24 ir jis leidosi į kelionę. Kelyje jį užpuolė liūtas ir sudraskė. Jo kūnas liko tysoti ant kelio, o šalia lavono stovėjo asilas ir tupėjo liūtas. 25 Eidami pro šalį, žmonės matė ant kelio tysantį lavoną ir šalia tupintį liūtą. Nuėję į miestą, kuriame gyveno senasis pranašas, apie tai pasakojo. 26 Dievo vyrą atgal parvedęs pranašas, tai išgirdęs, tarė: „Tai Dievo vyras, kuris nepaisė Dievo žodžio. Užtat VIEŠPATS ir atidavė jį liūtui, kuris jį sudraskė ir užmušė pagal jam duotą VIEŠPATIES žodį“. 27 Savo sūnums pranašas tarė: „Pabalnokite man asilą“. Pabalnojus asilą, 28 jis išjojo ir surado ant kelio tysantį kūną su asilu ir liūtu prie lavono. Liūtas lavono neėdė ir asilo nedraskė. 29 Pranašas paėmė Dievo vyro kūną ir, užkėlęs ant asilo, pargabeno jį į miestą apraudoti ir palaidoti. 30 Kūną paguldė į savo paties kapą. Raudodami jį apverkė: „Ai, mano broli!“ 31 Dievo vyrą palaidojęs, pranašas savo sūnums tarė: „Kai mirsiu, mane palaidokite kape, kuriame yra palaidotas Dievo vyras, mano kaulus paguldykite šalia jo kaulų, 32 nes žodis, kurį jis paskelbė VIEŠPATIES įsakymu prieš Bet-Elio aukurą ir prieš visas aukštumų šventoves, esančias Samarijoje, tikrai išsipildys“.

33 Jeroboamas net po šio įvykio negrįžo iš savo nedoro kelio, bet ir toliau skyrė kunigus aukštumų šventovėms iš paprastų žmonių. Kas tik norėjo būti kunigu, buvo pašventinamas aukštumų šventovėms. 34 Taip Jeroboamo namai užsitraukė nuodėmę, už kurią turėjo būti sunaikinti ir nušluoti nuo žemės veido.

  
Išnašos:
11 Kar 13,1-13,34: Pranašai pasmerkė Jeroboamą ir jo religines reformas. Šiame skyriuje yra dvi tikros nuorodos į pasakojimo datą: 1) Izraelio karalystė buvo vadinama Samarija (žr. 32-ąją eilutę) tik po jos sunaikinimo 721 m. prieš Kristų (žr. 2 Kar 17,24); 2) Jošijas (žr. 2-ąją eilutę) žuvo mūšyje prie Megido perėjos 609 m. prieš Kristų. Įkvėptasis autorius, rašydamas maždaug 600 m. prieš Kristų, įvertina Jeroboamo karaliavimą (931-910 m. prieš Kristų) pagal jo neištikimybę Sandoros su Dievu reikalavimams.
21 Kar 13,8: Valgyti duonos ar gerti vandens Izraelio karalystėje reiškė priimti Jeroboamo religinę pervartą.
31 Kar 13,22: Valgyti duonos ar gerti vandens Izraelio karalystėje reiškė priimti Jeroboamo religinę pervartą.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Pirmoji Karalių knygaSkyrius: 13

Pirmoji Karalių knygaSkyrius: 14

 Pirmoji Karalių knyga
  
1 Kar 14

Jeroboamo sūnaus Abijo mirtis

1 [i1]Tuo metu susirgo Jeroboamo sūnus Abijas. 2 Jeroboamas savo žmonai tarė: „Eikš, persirenk, kad nebūtumei pažinta, kad esi Jeroboamo žmona, ir nueik į Šilo'ą. Pranašas Ahijas ten gyvena. Tas, kuris numatė, kad aš būsiu šios tautos karalius. 3 Pasiimk su savimi dešimt duonos kepalų, keletą tešlainių bei ąsotį medaus ir nueik pas jį. Jis tau pasakys, kas nutiks berniukui“. 4 Jeroboamo žmona taip ir padarė. Ji leidosi kelionėn į Šilo'ą ir nuėjo prie Ahijo namų. Ahijas nebegalėjo matyti, nes senatvė buvo aptemdžiusi jam akis, 5 bet VIEŠPATS Ahijui buvo pasakęs: „Štai Jeroboamo žmona ateina pas tave pasiteirauti apie savo sūnų, nes jis serga. Taip ir taip su ja kalbėsi. Ji ateis persirengusi“.

6 Išgirdęs jos žingsnius, kai ji ėjo pro duris, Ahijas tarė: „Įeik, Jeroboamo žmona. Kam apsimeti esanti kita? Aš turiu tau perduoti skaudžią žinią. 7 Eik ir pasakyk Jeroboamui: 'Taip kalbėjo VIEŠPATS, Izraelio Dievas: aš iškėliau tave iš tautos ir padariau tave savo tautos Izraelio valdovu; 8 aš atplėšiau karalystę iš Dovydo namų ir tau ją atidaviau. Bet tu nebuvai kaip mano tarnas Dovydas, kuris laikėsi mano įsakymų ir sekė manim visa širdimi, darydamas tik tai, kas dora mano akyse. 9 Tu elgeisi nedoriau už visus prieš tave buvusius, tu ėmei ir pasidarei sau kitų dievų ir lietinių atvaizdų man į piktumą vesti. Tu man atsukai nugarą. 10 Todėl aš užtrauksiu nelaimę Jeroboamo namams, išrausiu iš Jeroboamo šeimos visus vyriškius – vergą ir laisvą Izraelyje – ir švariai iššluosiu Jeroboamo namus, kaip mėšlas kad yra iššluojamas. 11 Kas iš Jeroboamo šeimos mirs mieste, tą šunys suės, o kas mirs atvirame lauke, tą padangių paukščiai suris, nes taip VIEŠPATS kalbėjo'. 12 Leiskis tad į kelionę, grįžk į savo namus. Kai tik įkelsi į miestą koją, mirs tavo vaikas. 13 Visas Izraelis jį apraudos ir palaidos. Vien jis iš Jeroboamo šeimos bus nuneštas į kapą, nes tik jame VIEŠPATS, Izraelio Dievas, gali rasti šį tą gero. 14 Be to, VIEŠPATS paskirs Izraeliui karalių, kuris padarys Jeroboamo namams galą!

15 VIEŠPATS tol plaks Izraelį, kol jis ims svyruoti, kaip svyruoja nendrė vandenyje. Jis išraus Izraelį iš šios geros žemės, duotos jų protėviams, ir išblaškys juos anapus {Eufrato} upės, nes jie, darydamiesi sau šventuosius stulpus,[i2] supykdė VIEŠPATĮ. 16 Jis nusigręš nuo Izraelio už Jeroboamo nuodėmes, kuriomis jis nusidėjo ir įvedė Izraelį į nuodėmę“.

17 Jeroboamo žmona pakilo ir leidosi į kelionę. Ji parėjo į Tirzą.[i3] Vos jai peržengus namų slenkstį, berniukas mirė. 18 Jį laidojo visas Izraelis ir jo raudojo pagal VIEŠPATIES žodį, ištartą per savo tarną pranašą Ahiją.

19 O kiti Jeroboamo darbai, kaip jis kariavo ir kaip jis valdė, yra aprašyti Izraelio karalių Metraščių knygoje. 20 Jeroboamas valdė dvidešimt dvejus metus. Tada jis užmigo su savo protėviais, o jo vietoje pradėjo karaliauti jo sūnus Nadabas.

Rehabeamo karaliavimas

21 Tuo tarpu Saliamono sūnus Rehabeamas tapo Judo karaliumi. Rehabeamas buvo keturiasdešimt vienerių metų, kai pradėjo karaliauti. Jis karaliavo septyniolika metų Jeruzalėje – mieste, kurį VIEŠPATS buvo išsirinkęs iš visų Izraelio giminių duoti buveine savo vardui. Jo motinos vardas buvo Naama Amonietė. 22 Judas darė, kas buvo nedora VIEŠPATIES akyse. Savo nuodėmėmis jie pykdė jį net labiau, negu tai buvo darę jų protėviai. 23 Ir jie statėsi aukštumų alkus, akmenis ir šventuosius stulpus ant kiekvienos kalvos ir po kiekvienu lapuotu medžiu. 24 Krašte buvo ir vyriškių šventovės kekšių. Judas kartojo visas pasibjaurėtinas apeigas tautų, kurias VIEŠPATS buvo pašalinęs iš kelio izraeliečiams.

25 Penktaisiais karaliaus Rehabeamo metais Egipto karalius Šišakas užpuolė Jeruzalę. 26 Jis pagrobė ir VIEŠPATIES Namų turtus, ir karaliaus rūmų turtus. Viską paėmė. Jis pagrobė net ir Saliamono padarytus auksinius skydus. 27 Užtat vietoj jų karalius Rehabeamas padarė varinius skydus ir patikėjo juos rankoms sargybos pareigūnų, saugančių karaliaus rūmų duris. 28 Kada tik karalius eidavo į VIEŠPATIES Namus, vyrai juos nešdavosi ir paskui sugrąžindavo į sargybinę.

29 Kiti Rehabeamo darbai – visa, ką jis darė, – argi nėra aprašyti Judo karalių Metraščių knygoje? 30 Tarp Rehabeamo ir Jeroboamo nuolat vyko karas. 31 Rehabeamas užmigo su savo protėviais ir buvo palaidotas su savo protėviais Dovydo mieste. Jo motinos vardas buvo Naama Amonietė. Sūnus Abijamas tapo karaliumi jo vietoje.

  
Išnašos:
11 Kar 14,1-14,16: Pranašas Ahijas, kuris kadaise buvo drąsinęs Jeroboamą kelti maištą prieš Saliamoną (žr. 1 Kar 11,29-31), dabar Jeroboamą pasmerkia. Įkvėptasis autorius žinojo, kad Jeroboamo namų – dinastijos – istorija buvo pernelyg trumpa (žr. 1 Kar 15,25-30), kad visa šiaurinė karalystė žlugo 721 m. prieš Kristų (žr. 15-ąją eilutę). Šiuos niūrius įvykius jis aiškina atsižvelgdamas į religinį tautos supuvimą (žr. 9-ąją ir 16-ąją eilutę).
21 Kar 14,15: ... šventuosius stulpus: šventieji stulpai buvo kanaaniečių vaisingumo deivės Ašeros simboliai. Ašera buvo didelė pagunda izraeliečiams. Ji minima bent keturiasdešimt kartų hebrajiškajame Šventajame Rašte.
31 Kar 14,17: ... į Tirzą: Tirza buvo tapusi Jeroboamo sostine – buveine po išsikėlimo iš Šechemo (žr. 1 Kar 12,25; 15,33). Vėliau Izraelio karaliai pasistatė naują sostinę – Samariją (žr. 1 Kar 16,24).
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Pirmoji Karalių knygaSkyrius: 14

Pirmoji Karalių knygaSkyrius: 15

 Pirmoji Karalių knyga
  
1 Kar 15

Abijamo karaliavimas Judo karalystėje

1 Aštuonioliktaisiais karaliaus Nebato, Jeroboamo sūnaus, metais Abijamas tapo Judo karaliumi. 2 Jeruzalėje jis karaliavo trejus metus; jo motina buvo Abišalomo duktė, vardu Maaka. 3 Jis kartojo visas nuodėmes, kurias jo tėvas buvo prieš jį daręs; VIEŠPAČIUI, savo Dievui, jis nebuvo nuoširdus kaip jo tėvas Dovydas. 4 Nepaisant to, Dovydo dėlei VIEŠPATS, jo Dievas, davė jam žibintą Jeruzalėje, pažadindamas jam įpėdinį ir apsaugodamas Jeruzalę, 5 nes Dovydas buvo daręs, kas dora VIEŠPATIES akyse, ir per visas savo gyvenimo dienas nebuvo nukrypęs nuo viso, ką VIEŠPATS buvo jam įsakęs, išskyrus atsitikimą su Uriju Hetitu. 6 Karas, prasidėjęs tarp Rehabeamo ir Jeroboamo, tęsėsi per visas jo gyvenimo dienas. 7 Kiti Abijamo darbai – visa, ką jis darė, – argi jie nėra aprašyti Judo karalių Metraščių knygoje? Tarp Abijamo ir Jeroboamo vyko karas. 8 Abijamas užmigo su savo protėviais ir buvo palaidotas Dovydo mieste. Jo sūnus Asa tapo karaliumi tėvo vietoje.

Asos karaliavimas Judo karalystėje

9 Dvidešimtaisiais Izraelio karaliaus Jeroboamo metais Asa tapo Judo karaliumi. 10 Jeruzalėje jis karaliavo keturiasdešimt vienerius metus; jo motina buvo Abišalomo duktė, vardu Maaka. 11 Asa darė, kas buvo dora VIEŠPATIES akyse, kaip jo tėvas Dovydas kad buvo daręs. 12 Iš krašto jis išvarė šventovės kekšius ir pašalino visus protėvių padarytus stabus. 13 Be to, jis pašalino savo motiną Maaką iš motinos karalienės vietos,[i1] nes ji buvo padariusi pasibjaurėtiną atvaizdą Ašerai.[i2] Asa nuvertė jos pasibjaurėtiną atvaizdą ir jį sudegino Kidrono slėnyje. 14 Betgi aukštumų alkai nebuvo išnaikinti. Nepaisant to, Asa buvo nuoširdus su VIEŠPAČIU, savo Dievu, per visas savo dienas. 15 Į VIEŠPATIES Namus jis įnešė savo tėvo įžadu pašventintas atnašas ir savo paties įžadu pašventintas atnašas – sidabrą, auksą bei įvairius reikmenis.

16 Karas tarp Asos ir Izraelio karaliaus Baašos vyko per visas jų dienas. 17 Izraelio karalius Baaša, atžygiavęs prieš Judą, įtvirtino Ramą, norėdamas užkirsti kelią žmonėms išeiti ar įeiti pas Judo karalių Asą. 18 [i3]Tada Asa, paėmęs visą sidabrą ir auksą, – likusius VIEŠPATIES Namų ir karaliaus rūmų ižde, – juos patikėjo savo pareigūnams. Karalius Asa pasiuntė juos Aramo karaliui Ben- Hadadui, Heziono sūnaus Tabrimono sūnui, viešpataujančiam Damaske, tardamas: 19 „Tebūna tarp manęs ir tavęs sąjunga, kaip buvo tarp mano tėvo ir tavo tėvo. Štai siunčiu tau sidabro ir aukso dovaną. Imk ir nutrauk sąjungą su Izraelio karaliumi Baaša, kad jis atsitrauktų nuo manęs“. 20 Ben-Hadadas paklausė karaliaus Asos. Pasiuntęs savo kariuomenės vadus prieš Izraelio miestus, jis užėmė Ijoną, Daną, Abel-Bet-Maaką ir visą Kineroto lygumą su visa Naftalio žeme. 21 Išgirdęs apie tai, Baaša nustojo tvirtinęs Ramą ir pasiliko Tirzoje. 22 Tada karalius Asa sutelkė visą Judą, be išimties, ir jie nunešė akmenis ir rąstus, iš kurių Rama turėjo būti įtvirtinta. Jais karalius Asa įtvirtino Benjamino Gebą ir Mizpą.

23 O visi kiti Asos darbai – visi jo žygdarbiai, visa, ką jis nuveikė, ir miestai, kuriuos jis įtvirtino, – argi jie nėra aprašyti Judo karalių Metraščių knygoje? Betgi senatvėje jis kentėjo nuo kojų ligos. 24 Asa užmigo su savo protėviais ir buvo palaidotas su savo protėviais savo tėvo Dovydo mieste. Jo sūnus Jehošafatas tapo karaliumi jo vietoje.

Nadabo karaliavimas Izraelyje

25 [i4]Jeroboamo sūnus Nadabas tapo Izraelio karaliumi antraisiais Judo karaliaus Asos metais ir karaliavo Izraelyje dvejus metus. 26 Jis darė, kas nedora VIEŠPATIES akyse, eidamas savo tėvo pėdomis ir darydamas nuodėmę, į kurią jis buvo įvedęs Izraelį.

27 Ahijo sūnus Baaša, iš Issacharo namų, surengė prieš jį sąmokslą. Baaša užmušė jį prie filistinų Gibetono, kai Nadabas ir visas Izraelis buvo apgulę Gibetoną. 28 Taigi Baaša nužudė Nadabą trečiaisiais Judo karaliaus Asos metais ir jo vietoje tapo karaliumi. 29 Vos tapęs karaliumi, jis išžudė visus Jeroboamo namus ir nepaliko Jeroboamui nė gyvos dvasios, bet jį visiškai sunaikino, – pagal VIEŠPATIES žodį, kurį jis buvo kalbėjęs per savo tarną Ahiją Šilonietį, – 30 už nuodėmes, kurias Jeroboamas buvo padaręs ir įtraukęs Izraelį į nuodėmę, supykdydamas jomis VIEŠPATĮ, Izraelio Dievą.

31 O kiti Nadabo darbai – visa, ką jis darė, – argi nėra jie aprašyti Izraelio karalių Metraščių knygoje? 32 Tarp Asos ir Izraelio karaliaus Baašos vyko karas per visas jų dienas.

33 Trečiaisiais Judo karaliaus Asos metais Ahijo sūnus Baaša tapo karaliumi Tirzoje visam Izraeliui ir karaliavo dvidešimt ketverius metus. 34 Jis darė, kas nedora VIEŠPATIES akyse, eidamas Jeroboamo pėdomis ir darydamas nuodėmę, į kurią jis buvo įvedęs Izraelį.

  
Išnašos:
11 Kar 15,13: ... iš motinos karalienės vietos: Judo karalystėje, kaip ir kitose Artimųjų Rytų karalystėse, karalienė motina užėmė ypatingą garbės vietą karaliaus dvare. Ji buvo vadinama Didžiąja Dama.
21 Kar 15,13: ... atvaizdą Ašerai: tai buvo stulpas – apvaisinimo deivės Ašeros simbolis. Asa valdė Judo karalystę 911-870 m. prieš Kristų.
31 Kar 15,18-15,22: Judo karalius Asa nuolat kariavo su šiaurine Izraelio karalyste ir papirko Aramo – Sirijos – karalių Ben-Hadadą pereiti į savo pusę. Ben-Hadadas I, trečias Rezono įpėdinis, buvo išsilaisvinęs iš izraeliečių jungo Saliamono valdymo metu ir tapęs Aramo – Sirijos – karaliumi (žr. 1 Kar 11,23-24).
41 Kar 15,25-15,32: Su Izraelio karaliaus Nadabo nužudymu prasideda Izraelio karalių žudymai, įkvėptojo autoriaus aiškinami kaip bausmės už neištikimybę Sinajaus Sandorai (žr. 29-30 eilutes; 1 Kar 14,1-16). Nadabas valdė šiaurinę karalystę – Izraelį 910–909 m. prieš Kristų.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Pirmoji Karalių knygaSkyrius: 15

Pirmoji Karalių knygaSkyrius: 16

 Pirmoji Karalių knyga
  
1 Kar 16

Baašos karaliavimas Izraelio karalystėje

1 VIEŠPATIES žodis prieš Baašą atėjo Hananio sūnui Jehu'ui: 2 „Aš pakėliau tave iš dulkių ir padariau tave savo tautos Izraelio vadu, bet tu ėjai Jeroboamo pėdomis ir vedei mano tautą Izraelį į nuodėmę, pykindamas mane jų nuodėmėmis, 3 štai tad aš nušluosiu Baašą bei jo namus ir padarysiu tavo namus kaip Nebato sūnaus Jeroboamo. 4 Kas tik iš Baašos šeimos mirs mieste, šunys suės, o kas tik mirs atvirame lauke, paukščiai suris“.

5 O kiti Baašos darbai, ką jis darė, ir jo žygdarbiai, – argi jie nėra aprašyti Izraelio karalių Metraščių knygoje? 6 Baaša užmigo su savo protėviais ir buvo palaidotas Tirzoje, o jo vietoje jo sūnus Ela tapo karaliumi. 7 Be to, VIEŠPATIES žodis atėjo per pranašą Hananio sūnų Jehu'ą prieš Baašą ir jo namus ne vien dėl visa pikta, kurį jis darė VIEŠPATIES akyse, kad pykintų jį savo rankų darbu, būdamas panašus į Jeroboamo namus, bet ir dėl to, kad juos sunaikino.

Elos karaliavimas Izraelio karalystėje

8 Dvidešimt šeštaisiais Judo karaliaus Asos metais Baašos sūnus Ela tapo Izraelio karaliumi Tirzoje – karaliavo dvejus metus. 9 Jo dvariškis Zimris, pusės raitelių vadas, surengė prieš jį sąmokslą, kai jis buvo Tirzoje visiškai pasigėręs Tirzos rūmų prievaizdo Arzos namuose. 10 Zimris įėjo, parbloškė jį ir užmušė dvidešimt septintaisiais Judo karaliaus Asos metais ir tapo karaliumi jo vietoje.

11 Pradėjęs karaliauti ir vos spėjęs atsisėsti į sostą, jis išžudė visus Baašos namus, nepalikdamas jam nė vieno vyriškio iš jo giminių ar iš jo bičiulių. 12 Taip Zimris sunaikino visus Baašos namus pagal žodį, kurį VIEŠPATS buvo ištaręs per pranašą Jehu'ą, 13 už visas Baašos nuodėmes ir už jo sūnaus Elos nuodėmes, kuriomis jie patys buvo nusidėję ir įtraukę Izraelį į nuodėmę, pykindami VIEŠPATĮ, Izraelio Dievą, savo stabais.

14 O kiti Elos darbai – visa, ką jis darė, – argi nėra aprašyti Izraelio karalių Metraščių knygoje?

Zimrio karaliavimas Izraelio karalystėje

15 Dvidešimt septintaisiais Judo karaliaus Asos metais Zimris karaliavo Tirzoje septynias dienas. Tuo metu kariuomenė buvo apgulusi filistinų miestą Gibetoną. 16 Kareiviai stovykloje išgirdo: „Zimris surengė sąmokslą ir nužudė karalių!“ Todėl tą pačią dieną stovykloje visas Izraelis padarė kariuomenės vadą Omrį Izraelio karaliumi. 17 Tada Omris ir visas Izraelis su juo pasitraukė nuo Gibetono ir apgulė Tirzą. 18 Zimris, matydamas, kad miestas bus paimtas, nuėjo į karaliaus rūmų bokštą ir susidegino su karaliaus rūmais. Taip jis mirė 19 už nuodėmes, kuriomis nusidėjo darydamas, kas nedora VIEŠPATIES akyse, eidamas Jeroboamo pėdomis, ir už nuodėmes, kurias padarė vesdamas Izraelį į nuodėmę.

20 O kiti Zimrio darbai ir sąmokslas, kurį jis surengė, – argi jie nėra aprašyti Izraelio karalių Metraščių knygoje?

21 [i1]Tada Izraelio žmonės pasidalijo perpus. Pusė žmonių norėjo Ginato sūnų Tibnį padaryti karaliumi, o kita pusė rėmė Omrį. 22 Omrį rėmę žmonės buvo stipresni už Ginato sūnų Tibnį remiančius žmones. Taip Tibnis mirė, o Omris tapo karaliumi.

Omrio karaliavimas Izraelio karalystėje

23 Omris pradėjo karaliauti trisdešimt pirmaisiais Judo karaliaus Asos metais ir karaliavo dvylika metų. Tirzoje jis karaliavo šešerius metus.

24 Jis nupirko Samarijos kalvą iš Šemero už du sidabrinius talentus, kalvą įtvirtino ir miestą, kurį pastatė, pavadino Samarija, kalvos savininko Šemero vardu.

25 Omris darė, kas buvo nedora VIEŠPATIES akyse, ir elgėsi nedoriau už visus savo pirmtakus. 26 Jis ėjo Nebato sūnaus Jeroboamo keliu visais atžvilgiais ir kartojo jo nuodėmes, kuriomis jis įtraukė į nuodėmę Izraelį, pykindamas VIEŠPATĮ, Izraelio Dievą, savo stabais.

27 O kiti Omrio įvykdyti darbai ir jo atlikti žygdarbiai, – argi jie nėra aprašyti Izraelio karalių Metraščių knygoje? 28 Omris užmigo su savo protėviais ir buvo palaidotas Samarijoje, o jo vietoje sūnus Ahabas tapo karaliumi.

Ahabo karaliavimas Izraelio karalystėje2

29 [i2]Trisdešimt aštuntaisiais Judo karaliaus Asos metais Omrio sūnus Ahabas tapo Izraelio karaliumi. Omrio sūnus Ahabas valdė Izraelį Samarijoje dvidešimt dvejus metus. 30 Omrio sūnus Ahabas darė, kas buvo nedora VIEŠPATIES akyse, daugiau už bet kurį savo pirmtaką.

31 Negana jam buvo kartoti Nebato sūnaus Jeroboamo nuodėmes, jis paėmė žmona sidoniečių karaliaus Etbaalo dukterį Jezabelę ir pradėjo garbinti Baalą ir jam tarnauti. 32 Baalui jis padirbo aukurą Baalo šventykloje, kurią jis buvo pastatęs Samarijoje. 33 Ahabas padarė ir šventąjį stulpą. Ahabas padarė daugiau VIEŠPAČIUI, Izraelio Dievui, supykinti, negu bet kuris iš prieš jį buvusių Izraelio karalių. 34 [i3]Jo dienomis Hielis iš Bet-Elio atstatė Jerichą. Dėdamas jo pamatus, jis neteko savo pirmagimio sūnaus Abiramo ir, įstatydamas vartus į jų vietą, jis neteko savo jauniausio sūnaus Segubo, kaip VIEŠPATS buvo kalbėjęs per Nuno sūnų Jozuę.

  
Išnašos:
11 Kar 16,21-16,28: Omris buvo sumanus ir svarbus Izraelio karalius. Tai liudija Artimųjų Rytų archeologija. Įrašai paminkliniame akmenyje, kurį įprasta vadinti Moabietišku akmeniu, liudija, kad Omris pavergė Moabą; Asirijos archyvinė medžiaga vadina Izraelį Omrio namų kraštu net vėliau, kai Omrio dinastija jau buvo pasitraukusi iš istorijos. Įkvėptasis autorius domisi bemaž tik religiniais reikalais ir Omrio nuopelnų, išskyrus Samarijos – naujos sostinės – pastatymą, nemini. Omris yra pasmerkiamas, nes jis savo sūnui davė finikiečių (sidoniečių) karaliaus dukterį Jezabelę. Tai buvo geras politinis žingsnis, bet atnešė didelę žalą Izraelio religijai.
21 Kar 16,29-16,34: Ahabo karaliavimas aprašomas išsamiau, nes sukėlė religinius lūžius ir pervartas (žr. 1 Kar 17,1-22,40).
31 Kar 16,34: Vaikų kūnai buvo palaidoti po pamatais ir vartais, norint garantuoti pastatams palaimą. Tokias apeigas įkvėptasis autorius laiko pasibjaurėtinomis. Žr. Joz 6,26.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Pirmoji Karalių knygaSkyrius: 16