¹¹ Mylimieji, jei Dievas mus taip pamilo,

tai ir mes turime mylėti vieni kitus.

¹² Dievo niekas niekuomet nėra matęs.

Jei mylime vieni kitus,

Dievas mumyse pasilieka,

ir jo meilė mumyse tobula tampa.^[i2]

¹³ Iš to pažįstame, kad pasiliekame jame ir jis mumyse:

jis yra davęs mums savo Dvasios.

¹⁴ Taigi mes matėme ir liudijame,

kad Tėvas atsiuntė Sūnų, pasaulio Gelbėtoją.

¹⁵ Kas išpažįsta, jog Jėzus yra Dievo Sūnus,

Dievas tame ir tas Dieve pasilieka.

¹⁶ Mes pažinome ir įtikėjome meilę,

kuria Dievas mus myli.

Dievas yra meilė, ir kas pasilieka meilėje,

tas pasilieka Dieve, ir Dievas pasilieka jame.

¹⁷ Tuo meilė pasiekia mumyse tobulumą,

kad mes turime tvirtą pasitikėjimą teismo dieną,

nes koks jis yra, tokie ir mes esame šiame pasaulyje.

¹⁸ Nebėra meilėje baimės,

bet tobula meilė išveja baimę.

Baimė bijo bausmės,

ir kas bijo, tas dar netobulai myli.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>