¹⁴ Mes žinome, jog iš mirties esame persikėlę į gyvenimą,

nes mylime brolius.

Kas nemyli, tas pasilieka mirties glėbyje.^[i3]

¹⁵ Kuris nekenčia savo brolio, tas žmogžudys,

o jūs žinote,

kad joks žmogžudys neturi amžinojo gyvenimo,

jame pasiliekančio.

¹⁶ Mes iš to pažinome meilę,

kad jis už mus paguldė savo gyvybę.

Ir mes turime guldyti gyvybę už brolius.

¹⁷ Bet jei kas turėtų pasaulio turtų

ir, pastebėjęs vargo spaudžiamą brolį,

užrakintų jam savo širdį, –

kaip jame pasiliks Dievo meilė?

¹⁸ Vaikeliai, nemylėkite žodžiu ar liežuviu,

bet darbu ir tiesa.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>