¹ Kirjat-Jearimų žmonės atėjo, paėmė VIEŠPATIES Skrynią ir įnešė ją į Abinadabo namus ant kalvos. Jo sūnų Eleazarą jie pašventino rūpintis VIEŠPATIES Skrynia.

Samuelis: teisėjas ir gelbėtojas

² Praslinko daug laiko – dvidešimt metų – nuo tos dienos, kai Skrynia buvo apgyvendinta Kirjat- Jearimuose. Visi Izraelio namai ilgėjosi VIEŠPATIES. ³ Samuelis tarė visiems Izraelio namams: „Jei grįžtate pas VIEŠPATĮ visa savo širdimi, pašalinkite iš savo tarpo svetimus dievus bei Aštarotes, atiduokite širdį VIEŠPAČIUI ir tik jam vienam tarnaukite. Tada jis išgelbės jus iš filistinų rankos“. ⁴ Izraeliečiai tad pašalino Baalus bei Aštarotes^[i1] ir tarnavo tik VIEŠPAČIUI.

⁵ Tada Samuelis tarė: „Surinkite visą Izraelį į Mizpą. Aš maldausiu VIEŠPATĮ jūsų labui“. ⁶ Jie tad susirinko Mizpoje, sėmėsi vandens ir jį liejo ant žemės priešais VIEŠPATĮ.^[i2] Tą dieną jie pasninkavo ir išpažino: „Mes esame nusidėję VIEŠPAČIUI“. O Samuelis elgėsi Mizpoje kaip izraeliečių teisėjas.

⁷ Kai filistinai išgirdo, kad izraeliečiai yra susirinkę Mizpoje, filistinų didžiūnai išžygiavo prieš Izraelį. O apie tai išgirdę, izraeliečiai drebėjo iš baimės. ⁸ Izraeliečiai Samuelį maldavo: „Nepalik mūsų, nenustok šauktis VIEŠPATIES, mūsų Dievo, kad išgelbėtų mus nuo filistinų rankos“. ⁹ Samuelis tad paėmė žinduklį ėriuką ir atnašavo jį VIEŠPAČIUI kaip deginamąją auką. Samuelis šaukėsi VIEŠPATIES Izraelio labui, ir VIEŠPATS jo išklausė. ¹⁰ Atsitiko, kad, Samueliui atnašaujant deginamąją auką, filistinai pradėjo mūšį su Izraeliu. Bet VIEŠPATS tą dieną sugriaudė baisiai ant filistinų. Jis sukėlė tarp jų tokį sąmyšį, kad juos nugalėjo izraeliečiai. ¹¹ Izraelio vyrai išėjo iš Mizpos ir vijosi filistinus, niokodami juos iki pat anapus Bet-Karo.

¹² Samuelis paėmė akmenį ir, pastatęs jį tarp Mizpos ir Šeno, pavadino jį Eben-Ezeriu.^[i3] „Nes iki šiol, – jis sakė, – VIEŠPATS mums padėjo“. ¹³ Filistinai buvo prislėgti ir daugiau nebesiveržė į Izraelio žemę. VIEŠPATIES ranka buvo prieš filistinus per visas Samuelio dienas. ¹⁴ Miestai, kuriuos filistinai buvo paėmę iš Izraelio, nuo Ekrono iki Gato, buvo sugrąžinti Izraeliui. Izraelis atgavo iš filistinų visas savo žemes. Be to, buvo taika tarp Izraelio ir amoriečių.

¹⁵ Samuelis buvo Izraelio teisėjas per visą savo gyvenimą. ¹⁶ Kasmet jis apeidavo Bet-Elio, Gilgalo ir Mizpos sritį ir būdavo Izraelio teisėjas visose tose vietose. Paskui sugrįždavo į Ramą, nes ten buvo jo namai. Ir ten jis būdavo Izraelio teisėjas; ten jis pastatė aukurą VIEŠPAČIUI.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>