Filistinai pradeda karą su Izraeliu

¹ Atsitiko, kad tomis dienomis filistinai sutelkė pajėgas mūšiui su Izraeliu. Achišas Dovydui tarė: „Nūn, savaime suprantama, tu ir tavo vyrai turite žygiuoti su mano pajėgomis“. ² „Puiku! Greitai tu pamatysi, ką tavo tarnas gali padaryti“, – atsakė Dovydas Achišui. Tada Dovydui Achišas tarė: „Labai gerai! Tave paskirsiu savo asmens sargybiniu visam gyvenimui“.

Saulius ir En-Doro žynė

³ O Samuelis jau buvo miręs. Visas Izraelis buvo jį apraudojęs ir palaidojęs Ramoje, jo paties mieste. Saulius buvo išvaręs iš krašto vėlių iššaukėjus ir žynius.

⁴ Filistinai susitelkė ir, atžygiavę prie Šunemo, įsirengė stovyklą. Saulius surinko visą Izraelį. Jie įsirengė stovyklą prie Gilboos. ⁵ Pamatęs filistinų stovyklą, Saulius išsigando. Širdis jam drebėjo iš išgąsčio. ⁶ Saulius tad teiravosi VIEŠPATIES, bet VIEŠPATS jam neatsakė nei per sapnus, nei per Urimus, nei per pranašus. ⁷ Tuomet Saulius savo dvariškiams tarė: „Suraskite man moterį, iššaukiančią vėles, pas kurią galėčiau nueiti ir pasiteirauti“. Dvariškiai jam pasakė, kad En-Dore yra moteris, galinti iššaukti vėles.

⁸ Saulius tad persirengė, apsivilkdamas kitus drabužius, ir leidosi į kelionę su dviem vyrais. Jie atėjo pas tą moterį nakčia. Saulius jai tarė: „Prašyčiau išburti man per vėlę. Iššauk man tą, kurį tau pasakysiu“. ^9 [i1]Moteris jam atsakė: „Be abejo, tu žinai, ką Saulius yra padaręs ir kaip jis išnaikino iš krašto vėlių iššaukėjus ir žynius. Kodėl tad žabangas statai, kad mane gyvą užmuštum?“ ¹⁰ Bet Saulius VIEŠPAČIU jai prisiekė: „Kaip gyvas VIEŠPATS, dėl to tu nebūsi kalta“. ¹¹ Tada moteris paklausė: „O ką turiu tau iššaukti?“ Jis atsakė: „Iššauk man Samuelį“. ¹² Pamačiusi Samuelį, moteris sušuko visu balsu. Sauliui moteris tarė: „Kodėl tu mane apgavai? Tu esi Saulius!“ ¹³ „Nebijok, – tarė Saulius, – ką tu matai?“ Moteris Sauliui atsakė: „Matau dvasią,^[i2] kylančią iš žemės“. ¹⁴ Jis klausė ją: „Kokia yra jos išvaizda?“ „Išeina senas vyras, – ji atsakė, – jis yra apsigaubęs skraiste“. Tada Saulius pažino, kad tai Samuelis. Žemai nusilenkdamas, jis puolė kniūbsčia.

¹⁵ Samuelis tarė Sauliui: „Kodėl sudrumstei man ramybę, mane iššaukdamas?“ – „Man gresia didelis pavojus, – atsakė Saulius, – filistinai kariauja su manimi, o Dievas pasitraukė nuo manęs. Jis nebeatsako man nei per pranašus, nei per sapnus. Užtat ir iššaukiau tave, kad pasakytum man, ką turėčiau daryti“. ¹⁶ Samuelis atsakė: „Kodėl tad klausi mane? Juk VIEŠPATS pasitraukė nuo tavęs ir tapo tavo priešu! ¹⁷ VIEŠPATS padarė tau lygiai taip, kaip jis kalbėjo per mane. VIEŠPATS išplėšė karalystę iš tavo rankos ir padavė tavo artimui – Dovydui! ¹⁸ Kadangi nepaklausei VIEŠPATIES balso ir neišliejai jo degančio pykčio ant Amaleko, todėl tai VIEŠPATS padarė tau šiandien. ¹⁹ Be to, VIEŠPATS paduos Izraelį drauge su tavimi į filistinų rankas. Rytoj tu ir tavo sūnūs būsite su manimi. VIEŠPATS paduos ir Izraelio stovyklą į filistinų rankas“.

Saulius puola į neviltį

²⁰ Saulius, klaiko apimtas nuo Samuelio žodžių, tuojau pat sukniubo žemėje. Jam stigo ir jėgų, nes nebuvo nieko valgęs visą dieną ir visą naktį. ²¹ Moteris priėjo prie Sauliaus ir, matydama, kad jis klaiko apimtas, jam tarė: „Štai tavo tarnaitė klausė tavo balso. Aš stačiau į pavojų savo gyvybę ir įvykdžiau tavo nurodymus. ²² Dabar tad prašyčiau, kad ir tu paklausytum savo tarnaitės balso. Leisk man padėti prieš tave riekę duonos. Valgyk, kad turėtumei jėgų eiti savo keliu“. ²³ Jis atsisakė, tardamas: „Nevalgysiu“. Bet jo dvariškiams ir moteriai prisispyrus raginant, jis jų paklausė. Jis tad pakilo nuo žemės ir atsisėdo ant lovos. ²⁴ Moteris turėjo namuose penimą veršiuką. Skubiai jį papjovė. Paėmusi miltų, juos užminkė ir iškepė neraugintų papločių. ²⁵ Ji padėjo visa tai Sauliui bei jo dvariškiams, ir jie pavalgė. Tą pačią naktį jie pakilo ir išėjo.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>