Dovydas gina Keilą nuo filistinų

^1 [i1]Dovydui buvo pranešta: „Štai filistinai puola Keilą ir plėšia klojimus“. ² Dovydas klausė VIEŠPATIES, teiraudamasis: „Ar turiu eiti ir užpulti tuos filistinus?“ VIEŠPATS atsakė Dovydui: „Eik filistinų pulti ir išgelbėk Keilą“. ³ Bet Dovydo vyrai jam sakė: „Štai, mes bijome net čia, Judo žemėje! O kas bus tada, kai nueisime į Keilą kovoti su filistinais?“ ⁴ Dovydas tad vėl teiravosi VIEŠPATIES. VIEŠPATS jam atsakė: „Taip! Tuojau pat žygiuok į Keilą, nes aš paduosiu filistinus tau į rankas“. ⁵ Dovydas ir jo vyrai nuėjo į Keilą ir kovojo su filistinais. Jis išsivarė jų galvijus ir laimėjo prieš juos didelę pergalę. Taip Dovydas išgelbėjo Keilos gyventojus.

⁶ Kai Ahimelecho sūnus Abjataras atbėgo pas Dovydą į Keilą, jis atėjo su efodu rankoje.^[i2]

⁷ Sauliui buvo pranešta, kad Dovydas yra atėjęs į Keilą. „Dievas padavė jį man į rankas, – sakė sau Saulius, – nes jis, įeidamas į miestą su vartais ir skląsčiais, užsidarė narve“. ⁸ Saulius tad pašaukė visas karines pajėgas prie ginklų žygiuoti į Keilą ir apsupti Dovydą ir jo vyrus. ⁹ Dovydas, sužinojęs, kad Saulius rengia jam pikta, paliepė kunigui Abjatarui: „Atnešk efodą!“ ¹⁰ Tuomet Dovydas tarė: „O VIEŠPATIE, Izraelio Dieve, tavo tarnas išgirdo, kad Saulius rengiasi ateiti į Keilą ir dėl manęs sunaikinti miestą. ¹¹ Ar Saulius ateis, kaip tavo tarnas yra girdėjęs? O VIEŠPATIE, Izraelio Dieve, maldauju tave, pasakyk savo tarnui“. – „Ateis,“ – atsakė VIEŠPATS. ¹² Tuomet Dovydas tarė: „Ar Keilos didžiūnai išduos mane ir mano vyrus Sauliui?“ – „Išduos,“ – atsakė VIEŠPATS. ¹³ Tada Dovydas ir jo vyrai, kurių buvo apie šešis šimtus, tuojau paliko Keilą ir klajojo iš vienos vietos į kitą. Kai Sauliui buvo pranešta, kad Dovydas yra išbėgęs iš Keilos, jis nutraukė žygį.

Dovydas ir Jonatanas Horeše

¹⁴ Dovydas gyveno Judo dykumos tvirtovėse;^[i3] gyveno Zifo dykumos aukštumose. Saulius nuolat jo ieškojo, bet Dievas nepadavė Dovydo į jo rankas.

¹⁵ Būdamas Horeše Zifo dykumoje, Dovydas sužinojo, kad Saulius buvo išėjęs ieškoti jo gyvybės. ¹⁶ Kartą Sauliaus sūnus Jonatanas atėjo į Horešą pas Dovydą ir pastiprino jo ranką Dievo vardu. ¹⁷ Sakė jam: „Nebijok, nes mano tėvo Sauliaus ranka niekad tavęs nepalies. Tu būsi Izraelio karalius, o aš būsiu antrasis po tavęs. Net mano tėvas Saulius žino, kad taip yra“. ¹⁸ Tada jiedu sudarė sandorą VIEŠPATIES akivaizdoje. Dovydas pasiliko Horeše, o Jonatanas sugrįžo į savo namus.

Zifo gyventojų klasta

¹⁹ Keletas Zifo gyventojų atėjo pas Saulių į Gibeą ir tarė: „Dovydas slapstosi tarp mūsų Horešo tvirtovėse^[i4] prie Hachilos kalvos į pietus nuo Ješimono. ²⁰ Nūn tad, karaliau, kada tik panorėsi ateiti, ateik! Mes savo ruožtu paduosime jį karaliui į rankas“. ²¹ Saulius atsakė: „Būkite VIEŠPATIES palaiminti už man parodytą užuojautą! ²² Prašyčiau grįžti ir dar kartą ištirti. Tiksliai sužinokite, kur yra jo lankoma lindynė ir kas jį ten matė, nes man pranešta, kad jis yra labai klastingas. ²³ Apžiūrėkite ir sužinokite visas jo lindynes, kuriose jis yra slapstęsis, ir sugrįžkite pas mane, kai būsite tikri. Tada aš su jumis eisiu, ir jei jis yra toje srityje, aš jį suieškosiu tarp visų Judo klanų“. ²⁴ Jie tad tuojau iškeliavo į Zifą pirma Sauliaus.

Dovydas ir jo vyrai buvo Maono dykumoje, Araboje, į pietus nuo Ješimomo. ²⁵ Sauliui ir jo vyrams atėjus jo ieškoti, buvo pranešta apie tai Dovydui. Jis nusileido prie uolos, esančios Maono dykumoje. Saulius, apie tai išgirdęs, vijosi Dovydą į Maono dykumą. ²⁶ Saulius skynėsi sau kelią vienu kalno šlaitu, o Dovydas ir jo vyrai buvo kitoje kalno pusėje. Dovydui skubant pabėgti nuo Sauliaus, o Sauliui ir jo vyrams stengiantis apsupti Dovydą bei jo vyrus ir juos sugauti, ²⁷ pas Saulių atėjo pasiuntinys ir tarė: „Skubėk eiti į žygį, nes filistinai užpuolė kraštą!“ ²⁸ Taigi Saulius liovėsi vytis Dovydą ir nužygiavo prieš filistinus. Užtat ta vieta ir buvo pavadinta Pabėgimo uola.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>