| 1 Sam 21 | Dovydas ir Nobės kunigas 1 Tada Dovydas nuėjo savo keliu, o Jonatanas sugrįžo į miestą. 2 Dovydas atėjo į Nobę pas kunigą Ahimelechą. Išsigandęs Ahimelechas išėjo Dovydo pasitikti. „Kodėl tu ateini vienas? – tarė jis. – Kodėl nėra nė vieno kito su tavimi?“ – jis klausė. 3 Dovydas kunigui Ahimelechui atsakė: „Mane karalius pasiuntė su reikalu ir įsakė: 'Tenežino joks žmogus nieko apie reikalą, kuriuo tave siunčiu, ar apie tau duotą įsakymą'. Užtat ir nurodžiau savo vyrams susitikti tokioje ir tokioje vietoje. 4 O dabar, – ką turi po ranka? Duok man penketą kepalų duonos arba ką gali rasti“. 5 [i1]Kunigas Dovydui atsakė: „Paprastos duonos neturiu po ranka, tik pašventintos duonos. Galite jos valgyti, jei vyrai yra susilaikę nuo moterų“. 6 Dovydas, atsakydamas kunigui, tarė: „Aš laiduoju, kad moterys buvo atskirtos nuo mūsų, kaip ir praeityje. Kada tik leisdavausi į žygį, net ir į paprastą kelionę, visų mano vyrų indai[i2] būdavo pašventinti. Juo labiau šiandien, kai mūsų kelionė yra pašventinama ginklais!“ 7 Kunigas tad davė jam pašventintos duonos, nes ten kitos duonos nebuvo, kaip tiktai Artumo duona, kuri buvo paimta iš VIEŠPATIES akivaizdos ir tuo pačiu laiku pakeista šilta duona. 8 Tą dieną ten buvo vienas iš Sauliaus pareigūnų, užlaikytas VIEŠPATIES akivaizdoje, vardu Doegas Edomietis. Jis buvo vyriausiasis Sauliaus kerdžius. Galijoto kalavijas 9 Tada Dovydas tarė Ahimelechui: „Ar nėra čia pas tave kokios ieties ar kalavijo? Nepasiėmiau nei savo kalavijo, nei jokių savo ginklų, nes karaliaus reikalas vertė labai skubėti“. – 10 „Štai, – atsakė kunigas, – ten, už efodo, įvyniotas į drabužį yra kalavijas Galijoto – filistino, kurį užmušei Elos slėnyje. Jei nori jį imti, imk, nes kito, išskyrus jį, čia nėra“. Dovydas atsakė: „Kito tokio nėra! Duok jį man!“ Dovydas bėglys pas filistinus 11 Dovydas leidosi į kelionę ir tą dieną pabėgo nuo Sauliaus. Jis atbėgo pas Gato karalių Achišą. 12 Achišo dvariškiai jam sakė: „Na! Ar tai ne Dovydas, krašto karalius? Argi jis nėra tas, apie kurį jie dainuoja, šokdami ratelius: 'Saulius užmušė savo tūkstančius, o Dovydas savo dešimtis tūkstančių?'“ 13 Tuos žodžius Dovydas paėmė į širdį ir Gato karaliaus Achišo labai bijojo. 14 Užtat kada tik būdavo tarp jų, jis apsimesdavo bepročiu ir, jiems bandant jį sutramdyti, elgdavosi kaip pamišėlis: kleizodavo ženklus ant miesto vartų durų ir varvindavo seiles sau į barzdą. Galop Achišas tarė savo dvariškiams: „Jūs matote, kad tas vyras pamišęs! Kodėl tat reikėjo jį pas mane atvesti? 15 Nejau man pamišėlių trūksta, kad jūs atvedėte šį vyruką prieš mane maivytis? Argi turėtų toks į mano namus įeiti?“ |
