Dovydas ir Jonatanas

¹ Dovydui kalbantis su Sauliumi, Jonatano širdis prisirišo prie Dovydo širdies. Jonatanas pamilo jį kaip save patį. ² Saulius paėmė Dovydą į savo tarnybą tą dieną ir nenorėjo leisti jam grįžti į tėvo namus. ³ O Jonatanas sudarė sandorą su Dovydu, nes jį pamilo kaip save patį. ⁴ Jonatanas nusiėmė skraistę ir kariškus drabužius, kuriuos nešiojo, ir atidavė juos Dovydui drauge su savo kalaviju, lanku ir diržu. ⁵ Dovydas eidavo į žygius, kur tik Saulius jį siųsdavo, ir jo žygiai buvo sėkmingi. Užtat Saulius padarė jį kariuomenės vadu. Tai patiko visiems kareiviams, net ir dvariškiams.

Sauliaus pavydas

⁶ Grįžtant jiems namo, – kai Dovydas, užmušęs filistiną, grįžo, – iš visų Izraelio miestų išėjo moterys, dainuodamos ir šokdamos, lydimos būgnelių su žvangučiais, džiaugsmo dainų ir sistrų, karaliaus Sauliaus pasitikti. ⁷ Džiūgaudamos moterys dainavo ir sakė:

„Saulius užmušė savo tūkstančius,

o Dovydas savo dešimtis tūkstančių!“

⁸ Saulius labai įpyko, nes tie žodžiai jam nepatiko. Jis tarė: „Jos davė Dovydui dešimtis tūkstančių, o man tedavė tūkstančius. Tik karaliavimo jam betrūksta!“ ⁹ Nuo tos dienos Saulius žiūrėjo į Dovydą pavydo akimis.

¹⁰ Kitą dieną pikta dvasia iš Dievo apėmė Saulių, ir jis pradėjo siausti namuose. Dovydas grojo lyra, kaip jis kasdien darydavo, o tuo tarpu Saulius laikė rankoje savo ietį. ¹¹ Saulius sviedė ietį, sakydamas sau: „Prismeigsiu Dovydą prie sienos“. Bet Dovydas du sykius nuo jo išsigelbėjo.

¹² Saulius bijojo Dovydo, nes su juo buvo VIEŠPATS, o nuo Sauliaus jis buvo pasitraukęs. ¹³ Todėl Saulius pašalino Dovydą iš savo aplinkos, paskirdamas jį tūkstantininku; Dovydas išeidavo ir sugrįždavo, vesdamas kareivius, ¹⁴ ir buvo sėkmingi visi žygiai, nes su juo buvo VIEŠPATS. ¹⁵ O Saulius, matydamas jį lydinčią sėkmę, kentė nuolatinę baimę. ¹⁶ Bet visas Izraelis ir Judas mylėjo Dovydą, nes jis, vesdamas juos į žygius, kartu eidavo ir kartu grįždavo.

Dovydo vedybos

¹⁷ Saulius tarė Dovydui: „Štai Meraba yra mano vyresnioji duktė. Ją aš tau duosiu žmona. Tik būk mano kovotojas ir kovok VIEŠPATIES kovas“. Mat Saulius galvojo: „Aš pats prieš jį savo rankos nekelsiu. Filistinai tepakelia ranką prieš jį!“ ¹⁸ Dovydas atsakė Sauliui: „Kas aš, kas mano giminės ir kas mano tėvo namai Izraelyje, kad tapčiau karaliaus žentu?“ ¹⁹ Bet atėjus laikui, kada Sauliaus duktė Meraba turėjo būti duota Dovydui, ji buvo atiduota kaip žmona Adrieliui Meholatiečiui.

²⁰ Sauliaus duktė Michalė buvo pamilusi Dovydą. Kai apie tai buvo Sauliui pasakyta, jis buvo patenkintas. ²¹ Saulius sau sakė: „Ją aš duosiu jam! Ji gali būti žabangomis jam, kad filistinai pakeltų prieš jį ranką“. Todėl Saulius tarė Dovydui: „Mano žentu net dabar tu gali tapti per mano antrąją“. ²² Saulius įsakė savo dvariškiams: „Šnabždėkite Dovydui į ausį, sakydami: 'Štai karalius tavimi žavisi, o visi jo dvariškiai tave myli. Kodėl tad netapti karaliaus žentu?'“ ²³ Sauliaus dvariškiai pakartojo šiuos žodžius Dovydui į ausį. Bet Dovydas atsakė: „Argi jūs manote, kad tapti karaliaus žentu yra lengvas dalykas? Aš esu tik neturtingas ir menkas žmogus“. ²⁴ Sauliaus dvariškiai jam pranešė: „Dovydas šitaip kalbėjo“. – ²⁵ „Dovydui taip pasakykite, – tarė Saulius. – 'Karalius nereikalauja jokios dovanos už nuotaką,^[i1] išskyrus šimtą filistinų apyvarpės odelių, idant būtų karaliaus priešams atkeršyta'“. Saulius tikėjosi nužudyti Dovydą filistinų rankomis. ²⁶ Dvariškiams pakartojus Dovydui šiuos žodžius, Dovydas buvo patenkintas mintimi tapti karaliaus žentu. Prieš pasibaigiant nustatytam laikui, ²⁷ Dovydas drauge su savo vyrais išsirengė į žygį ir užpuolęs užmušė du šimtus filistinų. Dovydas parnešė jų apyvarpės odeles ir suskaitė visą skaičių karaliui, kad galėtų tapti karaliaus žentu. Saulius davė jam savo dukterį Michalę žmona. ²⁸ Betgi Saulius matė ir suprato, kad VIEŠPATS buvo su Dovydu. Net Sauliaus duktė Michalė jį mylėjo. ²⁹ Todėl Saulius Dovydo dar labiau bijojo ir buvo jo priešas per visą savo gyvenimą.

³⁰ Filistinų didžiūnai atžygiuodavo į mūšį. Kada tik jie atžygiuodavo, Dovydas kovodavo sėkmingiau negu visi kiti Sauliaus pareigūnai. Jo vardas tapo labai garsus.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>