| 1 Sam 15 | Šventas karas su amalekitais 1 Samuelis tarė Sauliui: „Mane VIEŠPATS siuntė patepti tavęs karaliumi savo tautai Izraeliui. Todėl dabar klausykis VIEŠPATIES žodžių! 2 „Taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS: 'Aš bausiu Amaleką už tai, ką jis padarė Izraeliui, kai, jam einant iš Egipto, jį užpuolė kelyje. 3 Dabar eik, užpulk jį ir paskirk sunaikinti[i1] visa, kas jam priklauso. Nesigailėk nė vieno, bet užmušk vyrus ir moteris, vaikus ir kūdikius, jaučius ir avis, kupranugarius ir asilus'“. 4 Saulius pašaukė kareivius ir prie Telaimų padarė jų apžiūrą: du šimtai tūkstančių pėstininkų[i2] ir dešimt tūkstančių kareivių iš Judo. 5 Tada Saulius nužygiavo iki pat Amaleko miesto ir slėnyje surengė pasalas. 6 Kenitams[i3] Saulius tarė: „Eikite šen! Palikite! Tučtuojau pasitraukite nuo amalekitų, kad nesunaikinčiau jūsų drauge su jais, nes jūs rodėte gerumą visiems izraeliečiams, kai jie išėjo iš Egipto“. Kenitams pasitraukus nuo amalekitų, 7 Saulius sutriuškino amalekitus nuo Havilos iki pat Šuro, esančio į rytus nuo Egipto. 8 Amaleko karalių Agagą paėmė gyvą į nelaisvę, bet visus žmones paskyrė sunaikinti kalaviju. 9 Saulius ir kareiviai pasigailėjo Agago, geriausių avių, galvijų, peniukšlių ir avinėlių bei viso, kas buvo vertinga. Jie nenorėjo paskirti jų sunaikinti; sunaikinti jie paskyrė tik tai, kas buvo menka ir niekam nebetiko. 10 Tada VIEŠPATIES žodis atėjo Samueliui: 11 „Gailiuosi,[i4] kad padariau Saulių karaliumi, nes jis nusigręžė nuo manęs ir neįvykdė mano įsakymų“. Samuelis sielojosi ir maldavo VIEŠPATĮ visą naktį. 12 Atsikėlęs anksti rytą, Samuelis išėjo su Sauliumi susitikti. Samueliui buvo pasakyta: „Saulius buvo nuėjęs į Karmelį. Štai jis ten savo garbei paminklą pasistatė. Paskui jis leidosi kelionėn ir nuėjo į Gilgalą“. 13 Kai Samuelis atėjo pas Saulių, Saulius jam tarė: „Telaimina tave VIEŠPATS! Aš įvykdžiau VIEŠPATIES įsakymą“. – 14 „Betgi ką reiškia tas avių bliovimas ir jaučių baubimas mano ausyse?“ – klausė Samuelis. 15 Saulius atsakė: „Jie buvo parvesti iš amalekitų, nes kareiviai pasigailėjo geriausių avių ir galvijų, kad būtų paaukoti VIEŠPAČIUI, tavo Dievui. Likusius mes paskyrėme sunaikinti“. 16 Samuelis tarė Sauliui: „Liaukis! Aš tau pasakysiu, ką VIEŠPATS kalbėjo man praeitą naktį“. Jis atsakė: „Kalbėk!“ 17 Samuelis tarė: „Nors savo akyse ir gali atrodyti menkas, bet argi nesi Izraelio giminių galva? VIEŠPATS tave patepė Izraelio karaliumi. 18 VIEŠPATS tave pasiuntė į žygį, tardamas: 'Eik ir paskirk sunaikinti tuos nusidėjėlius – amalekitus! Kovok, kol jie bus sunaikinti'. 19 Kodėl tad nepaklausei VIEŠPATIES balso? Kodėl tad meteisi ant grobio ir darei, kas nedora VIEŠPATIES akyse?“ 20 Saulius Samueliui atsakė: „Aš vis dėlto paklausiau VIEŠPATIES balso! Atlikau žygį, į kurį VIEŠPATS mane siuntė, parvedžiau Amaleko karalių Agagą ir paskyriau amalekitus sunaikinti. 21 Bet iš grobio kareiviai paėmė avių ir jaučių – geriausia iš to, kas turėjo būti paskirta sunaikinti – paaukoti VIEŠPAČIUI, tavo Dievui, Gilgale“. 22 [i5]Į tai Samuelis atsakė: „Argi tiek pat džiugina VIEŠPATĮ deginamosios atnašos ir kruvinos aukos, kiek klusnumas VIEŠPATIES balsui? Tikrai, klusnumas yra geriau negu kruvina auka ir atsidavimas – negu avinų taukai. 23 Nes maištas yra ne mažesnė nuodėmė už būrimą, o pasikliovimas savimi tarsi stabų blogis. Už tai, kad atmetei VIEŠPATIES žodį, jis atmetė tave nuo karaliavimo“. 24 „Aš nusidėjau, – tarė Samueliui Saulius, – nes, bijodamas kareivių ir klausydamas jų balso, nusižengiau VIEŠPATIES įsakymui ir tavo žodžiams. 25 Dabar todėl prašyčiau atleisti mano nuodėmę ir grįžti su manimi, kad pagarbinčiau VIEŠPATĮ“. 26 Samuelis atsakė Sauliui: „Negrįšiu su tavimi, nes tu atmetei VIEŠPATIES žodį, o VIEŠPATS atmetė tave nuo karaliavimo Izraelyje“. 27 Samueliui nusigręžiant eiti, Saulius pagriebė jo skraistės skverną, ir jis atplyšo. 28 O Samuelis jam tarė: „Šiandien VIEŠPATS atplėšė nuo tavęs Izraelio karalystę ir atidavė ją tavo artimui, kuris yra geresnis už tave. 29 Be to, Izraelio Šlovė neapgauna ir nekeičia savo minties, nes jis nėra mirtingas, kad jam reikėtų keisti savo mintį“. 30 Tačiau Saulius maldavo: „Nusidėjau, bet dabar pagerbk mane prieš mano tautos seniūnus ir prieš Izraelį, grįžk su manimi, kad pagarbinčiau VIEŠPATĮ, tavo Dievą!“ 31 Samuelis sugrįžo su Sauliumi, ir Saulius puolė kniūbsčia prieš VIEŠPATĮ. Agago mirtis ir Samuelio pasitraukimas 32 Tada Samuelis paliepė: „Atveskite pas mane Amaleko karalių Agagą“. Agagas atėjo pas jį svyruodamas. Agagas tarė: „Oi, arti karti mirtis!“ 33 O Samuelis tarė: „Kaip tavo kalavijas moteris darė bevaikes, taip tavo motina bus bevaikė tarp moterų“. Samuelis sukapojo Agagą į gabalus Gilgale VIEŠPATIES akivaizdoje. 34 Tada Samuelis nuėjo į Ramą, o Saulius nuėjo į savo namus Gibeoje. 35 Samuelis nebematė daugiau Sauliaus iki savo mirties dienos. Tačiau Samuelis sielojosi dėl Sauliaus todėl, kad VIEŠPATS gailėjosi padaręs jį Izraelio karaliumi. |
