| 1 Pt 2 | Tikinčiųjų paprastumas. Visuotinė kunigystė 1 Taigi, atmetę visokią blogybę, visokią klastą, veidmainystes, pavyduliavimus ir visokias apkalbas, 2 lyg naujãgimiai trokškite dvasinio, neatmiešto pieno, kad nuo jo augtumėte išganymui. 3 Jūs gi esate patyrę, koks meilus yra Viešpats. 4 Ženkite prie jo, gyvojo akmens, tiesa, žmonių atmesto, bet Dievo išrinkto, brangaus. 5 Ir jūs patys, kaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė ir atnašautumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų. 6 Todėl Rašte pasakyta: Štai aš dedu Sione rinktinį akmenį, brangų kertinį akmenį; kas tiki jį, nebus sugėdintas. 7 Tad jums, tikintiesiems, atiteks šlovė, o netikintiesiems tasai statytojų atmestasis akmuo tapo kertiniu akmeniu, 8 suklupimo akmeniu ir papiktinimo uola. Jie suklumpa, neklausydami žodžio; tam jie ir skirti. Dievo tauta 9 O jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytoji[i1] liaudis, pašaukta išgarsinti šlovingus darbus to, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą. 10 Seniau ne tauta, dabar Dievo tauta, seniau neradę gailestingumo, dabar jį suradę. Pavyzdys pagonims 11 Mylimieji, aš maldauju jus kaip ateivius ir svečius susilaikyti nuo kūno geidulių, kurie kovoja prieš sielą.[i2] 12 Jūsų elgesys tarp pagonių tebūna pavyzdingas, kad, nors dabar šmeižia jus kaip piktadarius, pažinę jūsų gerus darbus, imtų šlovinti Dievą aplankymo dieną. Santykiai su valdžia 13 Būkite klusnūs kiekvienai žmonių valdžiai dėl Viešpaties: tiek karaliui,[i3] kaip vyriausiajam, 14 tiek valdytojams, kaip jo pasiųstiems bausti piktadarių, išaukštinti gerųjų.[i4] 15 Mat tokia yra Dievo valia, kad gerais darbais nutildytumėte neprotingų žmonių nesąmones. 16 Elkitės kaip laisvi; ne kaip tie, kurie laisve pridengia blogį, bet kaip Dievo tarnai. 17 Gerbkite visus, mylėkite brolius, bijokite Dievo, gerbkite karalių.[i5] Įnoringi šeimininkai 18 Šeimynykščiai, su visa baime būkite klusnūs šeimininkams,[i6] ne tik geriems bei švelniems, bet ir įnoringiems. 19 Yra malonė,[i7] jei kas, pažindamas Dievą, pakelia vargus, kuriuos nekaltai kenčia. 20 Menka garbė, jei jūs kantrūs, kai esate plakami už nusikaltimus. Bet kai esate kantrūs darydami gera ir kentėdami, tuomet jums nuopelnas Dievo akyse. 21 Juk jūs tam pašaukti; ir Kristus kentėjo už jus, palikdamas jums pavyzdį, kad eitumėte jo pėdomis. 22 Jis nepadarė nuodėmės, ir jo lūpose nerasta klastos. 23 Šmeižiamas jis neatsikirtinėjo, kentėdamas negrasino, bet visa pavedė teisingajam Teisėjui. 24 Jis pats savo kūne užnešė mūsų nuodėmes ant kryžiaus,[i8] kad, numirę nuodėmėms, gyventume teisumui. Jūs esate pagydyti jo žaizdomis. 25 Jūs buvote tarsi paklydusios avys, o dabar sugrįžote pas savo sielų ganytoją ir sargą. |
