| 1 Mak 9 | Beer-Zaito mūšis ir Judo Makabėjo mirtis 1 Demetrijus, sužinojęs, kad Nikanoras ir jo kariuomenė yra žuvę mūšyje, antrąkart išsiuntė į Judo kraštą Bakchidą ir Alkimą drauge su dešiniuoju savo kariuomenės sparnu. 2 Jie pasuko keliu, vedančiu į Galilėją, ir, pasistatę stovyklą priešais šlaitą prie Arbelos,[i1] ją paėmė ir užmušė daug žmonių. 3 Šimtas penkiasdešimt antrųjų metų pirmąjį mėnesį[i2] jie pasistatė stovyklą šalia Jeruzalės. 4 Tada jie leidosi su dvidešimčia tūkstančių vyrų ir dviem tūkstančiais raitijos Bereos link. 5 Judas su trimis tūkstančiais rinktinių vyrų buvo įkūręs stovyklą prie Elasos. 6 Jo vyrai, matydami tokią didelę priešo kareivių daugybę, buvo klaiko apimti. Daugelis jų traukėsi iš stovyklos, kol ilgainiui liko ne daugiau kaip aštuoni šimtai vyrų. 7 Matydamas, kad jo kariuomenė tirpsta kaip tik tuo metu, kai mūšis čia pat, Judas buvo priblokštas. Laiko jiems suburti nebuvo. 8 Tačiau, nors ir pats bijodamas, pasilikusiems su juo vyrams jis tarė: „Kelkimės! Pirmyn prieš mūsų priešus! Galbūt mes būsime pakankamai stiprūs su jais kovoti!“ 9 Vyrai mėgino jį atkalbėti, sakydami: „Tikrai nepajėgsime. Dabar verčiau gelbėkime savo gyvastį. Sugrįžkime vedini savo broliais ir tada kovokime su jais. Mūsų per mažai!“ 10 Bet Judas atsakė: „Jokiu būdu tokio dalyko nedarysime, nuo jų nebėgsime! Jeigu atėjo mūsų valanda, bent mirkime kaip vyrai už savo brolius, nepalikime nieko, kas būtų dėmė mūsų geram vardui“. 11 Tada Bakchido kariuomenė išžygiavo iš stovyklos ir išsidėstė mūšiui. Raitija buvo padalyta į du raitininkų būrius, laidyklininkai bei lankininkai žengė gretų priešakyje, o visi narsuoliai vyrai buvo pirmoje gretoje. 12 Bakchidas buvo prie dešiniojo sparno. Mūšio gretos su raitininkų būriais prie abiejų šonų artinosi gaudžiant trimitams. Ir Judo vyrai pūtė savo trimitus. 13 Žemė drebėjo nuo kariuomenių ūžesio. Mūšis šėlo nuo ryto iki vakaro. 14 Judui pastebėjus, kad Bakchidas ir pagrindinė jo kariuomenės jėga buvo dešiniajame sparne, visi jo drąsiausi vyrai susitelkė apie jį. 15 Dešinįjį sparną sutriuškinę, jie vijosi priešą iki pat Azoto kalno.[i3] 16 Bet vyrai kairiajame sparne, matydami, kad dešinysis sparnas buvo priverstas trauktis, pasisuko ir metėsi iš paskos Judui bei jo vyrams, puldami juos iš užnugario. 17 Mūšis tapo dar nuožmesnis. Abi pusės jame neteko daug sužeistų ir žuvusių. 18 Žuvo taip pat ir Judas, o išlikusieji pabėgo. 19 Jonatanas ir Simonas, paėmę savo brolį Judą, palaidojo jį savo protėvių kape prie Modeino 20 ir apraudojo. Iš tikrųjų jo raudojo visas Izraelis su didele širdgėla. Jie daug dienų gedėjo, sakydami: 21 „O, kaip žuvo didvyris, Izraelio gelbėtojas!“ 22 Kiti Judo darbai, jo mūšiai ir atlikti žygdarbiai bei jo dvasios didybė nebuvo aprašyti, nes jų buvo pernelyg daug. D. JONATANO ŽYGIAI Bakchidas ir Jonatanas 23 Po Judo mirties atsimetėliai nuo Įstatymo pakėlė galvas visose Izraelio vietose, ir vėl pasirodė visokiausi nedorėliai. 24 Tomis dienomis ten buvo baisus badas, net ir žemė palinko į nedorėlių pusę. 25 Bakchidas sąmoningai pasirinko religijos priešus ir padarė juos krašto šeimininkais. 26 O jie metėsi ieškoti Judo draugų ir juos gaudyti. Būdavo, atveda pas Bakchidą, kad juos nubaustų ir iš jų pasityčiotų. 27 Taigi Izraelyje prasidėjo nuožmi priespauda, kokios nebuvo buvę nuo to meto, kai pranašai liovėsi tarp jų reikštis. 28 Tada visi susirinko ir Jonatanui tarė: 29 „Nuo to meto, kai mirė tavo brolis Judas, nebuvo kito vyro, panašaus į jį, galinčio pasipriešinti mūsų priešams, tokiems žmonėms kaip Bakchidas ir kiti, kurie nekenčia mūsų tautos. 30 Nūn tad mes išrinkome tave šiandien užimti jo vietą, kad kaip mūsų valdovas ir vadas vestum mus į kovą“. 31 Nuo to laiko Jonatanas pradėjo vadovauti savo brolio Judo vietoje. 32 Bakchidas, apie tai sužinojęs, stengėsi jį nužudyti. 33 Bet Jonatanas ir jo brolis Simonas bei visi su jais buvę vyrai apie tai išgirdo ir, pabėgę į Tekoos[i4] tyrus, pasistatė stovyklą prie Asfaro vandens talpyklos. 34 Bakchidas, gavęs apie tai žinią šabo dieną, irgi persikėlė per Jordaną su visa savo kariuomene. 35 Tad Jonatanas pasiuntė savo brolį,[i5] vadovaujantį gurguolėms, kad paprašytų jo bičiulių nabatėjų leisti pas juos pasidėti jų gana didelę mantą. 36 Bet užpuolė Jambrio klanas iš Medabos[i6] ir, pagrobę Joną bei visa, ką jis turėjo, nuėjo sau su grobiu. 37 Vėliau Jonatanui ir jo broliui Simonui buvo pranešta: „Jambrio klanas kelia dideles vestuves ir veda į namus nuotaką, vieno Kanaano didikų dukterį iš Nadabato, su didele palyda“. 38 Atsimindami savo brolio Jono kraują, jie nuėjo ir pasislėpė kalno priedangoje. 39 Apsižvalgę jie staiga pamatė triukšmingą eiseną su labai daug mantos. O jaunasis su savo draugais ir broliais, lydimi būgnelių su žvangučiais, muzikos instrumentų, gerai ginkluoti išėjo jų pasitikti. 40 Tada tiedu, pakilę prieš juos iš savo pasalos, metėsi juos žudyti. Daug buvo sužeistų ir kritusių, o išlikusieji pabėgo į kalną. Buvo paimta visa jų manta. 41 Taigi vestuvės virto gedulu, o jų giesmininkų balsai – rauda. 42 Atkeršiję už savo brolio kraują, jie sugrįžo į Jordano pelkes. 43 Bakchidas, apie tai išgirdęs, šabo dieną nužygiavo prie Jordano krantų su didele kariuomene. 44 Jonatanas savo vyrams tarė: „Kelkimės! Kovokime už savo gyvastį, nes šiandien nėra taip, kaip buvo vakar ar užvakar. 45 [i7]Pasižiūrėkite! Mūšis mums prieš akis, už nugaros Jordano vandenys, o vienoje ir kitoje pusėje pelkės ir tankmės. Nėra kur pabėgti. 46 Nūn tad šaukitės Dangaus, kad būtumėte išgelbėti iš mūsų priešų rankos“. 47 Prasidėjo kova vyro prieš vyrą. Jonatanas ištiesė ranką Bakchidui smogti, bet šis nuo jo pasitraukė. 48 Tada Jonatanas ir jo vyrai šoko į Jordaną ir nuplaukė prie kito kranto, o priešas per Jordaną jų vytis nesikėlė. 49 Tą dieną žuvo apie tūkstantį Bakchido vyrų. 50 [i8]Bakchidas sugrįžo į Jeruzalę ir ėmėsi įtvirtinėti Judėjos miestus. Jis pastatė tvirtovę ir Jeriche, ir Emause, ir Bet-Horone, ir Bet-Elyje, ir Timnate, ir Faratone, ir Tefone su aukštomis sienomis ir vartais su skląsčiais. 51 Jose paliko įgulas, kad neduotų ramybės Izraeliui. 52 Jis įtvirtino ir Bet-Zūro miestą, Gazarą ir tvirtovę Jeruzalėje, pastatydamas įgulas ir aprūpindamas maisto sandėliais. 53 Paėmęs krašto vadų sūnus įkaitais, Bakchidas laikė juos kalėjime Jeruzalės tvirtovėje. 54 Šimtas penkiasdešimt trečiųjų metų antrąjį mėnesį[i9] Alkimas įsakė nugriauti vidinio šventovės kiemo sieną. Jis pranašų darbą nugriovė! Bet jis tik pradėjo griauti. 55 Kaip tik tuo metu jį ištiko liga, ir jo darbai buvo nutraukti. Jis nebegalėjo atverti burnos, nes buvo taip paralyžiuotas, kad nei žodžio beištarė, nei apie namus ką įsakinėjo. 56 Galop Alkimas ir mirė baisiai kentėdamas. 57 Alkimui mirus, Bakchidas sugrįžo pas karalių, ir Judėja buvo palikta dvejus metus ramybėje. 58 Tada visi atsimetėliai nuo Įstatymo surengė nedorą sąmokslą. „Štai, – jie sakė, – Jonatanas ir jo rėmėjai gyvena be rūpesčio savo namuose ir jaučiasi saugūs. Dabar tad pakvieskime Bakchidą, ir jis suims juos visus per vieną naktį“. 59 Nuvykę pas jį, su juo susitarė. 60 Bakchidas leidosi į žygį su didele kariuomene ir nusiuntė slapta laiškus į Judėją visiems savo sąjungininkams, kad suimtų Jonataną ir jo vyrus. Tačiau to padaryti jie negalėjo, nes jų sąmokslas iškilo viešumon. 61 Užtat Jonatano vyrai nutvėrė apie penkiasdešimt krašte gyvenančių atsakingų už šį sąmokslą vyrų ir juos užmušė. 62 Tada Jonatanas drauge su savo vyrais ir Simonu pasitraukė į Bet- Basį[i10] tyruose. Atstatę išgriautąsias tos vietovės dalis, ją įtvirtino. 63 Bakchidas, apie tai sužinojęs, sutelkė visas savo pajėgas ir pranešė visiems savo rėmėjams Judėjoje. 64 Nužygiavęs jis įsirengė stovyklą priešais Bet-Basį ir, statydamas apgulos pabūklus, su juo kovojo daug dienų. 65 O Jonatanas, palikęs savo brolį Simoną mieste, lydimas mažo vyrų būrio, išsmuko į kaimo vietoves. 66 Jis parbloškė Odomerą bei jo brolius ir Fasirono žmones jų stovykloje. Tada jie pradėjo neduoti ramybės ir puldinėti Bakchido pajėgas. 67 O Simonas ir jo vyrai, išpuolę iš miesto, padegė apgulos pabūklus. 68 Galop jie nugalėjo Bakchidą mūšyje. Tai jį labai kankino, nes jo užmojis ir žygis nuėjo niekais. 69 Širsdamas ant atsimetėlių, patarusių jam daryti žygį į kraštą, daugelį jų Bakchidas užmušė. Tada jis apsisprendė grįžti į savo šalį. 70 Jonatanas, apie tai sužinojęs, nusiuntė pas jį pasiuntinius, siūlydamas tartis dėl taikos ir paleisti belaisvius. Bakchidas, sutikęs su jo pasiūlymais, juos įvykdė, 71 prisiekdamas, kad niekad nemėginsiąs jam pakenkti per visas likusias savo gyvenimo dienas. 72 Paleidęs belaisvius, kuriuos buvo anksčiau paėmęs iš Judo krašto, jis apsisuko ir sugrįžo į savo šalį. Į jų žemę niekad daugiau nebežygiavo. 73 Taigi kalavijas liovėsi šėlti Izraelyje. Jonatanas apsigyveno Michmase ir pradėjo teisėjauti[i11] tautai. Jis sunaikino Izraelio atsimetėlius nuo Įstatymo. |
