| 1 Kr 29 | Aukos Šventyklos statybai 1 Karalius Dovydas kalbėjo visai sueigai: „Mano sūnus Saliamonas, kurį vieną Dievas išsirinko, yra jaunas ir be patirties, nors užduotis didelė. Juk Šventykla nėra žmogui, bet VIEŠPAČIUI Dievui. 2 Užtat aš atidėjau dėl savo Dievo Namų, kiek pajėgiau, aukso auksiniams daiktams, sidabro sidabriniams daiktams, vario variniams daiktams, geležies geležiniams daiktams, medžio mediniams daiktams, apsčiai onikso akmens ir akmenų inkrustuoti, rubinų, įvairiaspalvių akmenų – visokių brangakmenių ir gausybę marmuro. 3 Bet nūn, kadangi gėriuosi savo Dievo Namais, šalia viso, ką esu atidėjęs šventiesiems Namams, duodu savo Dievo Namams savo aukso bei sidabro sankaupas: 4 tris tūkstančius auksinių – Ofyro aukso – talentų ir septynis tūkstančius gryniausio sidabro talentų Namų sienoms aptraukti 5 ir visiems meistrų darbams atlikti, auksą daiktams iš aukso ir sidabrą sidabriniams daiktams. O dabar kas, atsiduodamas VIEŠPAČIUI, šiandien su noru aukos?“ 6 Tada klanų vadai, giminių vadai, tūkstantininkai bei šimtininkai ir visi karaliaus darbų prižiūrėtojai laisva valia įteikė savo atnašas, 7 duodami Dievo Namų tarnybai penkis tūkstančius auksinių talentų ir dešimt tūkstančių auksinių darikų,[i1] dešimt tūkstančių sidabrinių talentų, aštuoniolika tūkstančių varinių talentų ir šimtą tūkstančių geležinių talentų. 8 Kas tik turėjo brangakmenių, per Jehielio Geršonito rankas juos atidavė VIEŠPATIES Namų iždui. 9 Žmonės džiaugėsi savo laisva valia duotomis atnašomis, nes jie atnašavo iš visos širdies. Ir karalius Dovydas tuo labai džiaugėsi. Dovydo padėkos malda 10 [i2]Tada Dovydas pašlovino VIEŠPATĮ visos bendrijos akivaizdoje. Dovydas tarė: „Būk pašlovintas, VIEŠPATIE, Izraelio, mūsų tėvo, Dieve, nuo amžių per amžius! 11 O VIEŠPATIE, tavo yra didybė, galybė, grožybė, pergalė ir šlovė. Taip, nes tau priklauso visa, kas danguje ir žemėje. O VIEŠPATIE, tau priklauso karalystė, tu išsiaukštinai save kaip visatos galva. 12 Tu daliji turtus ir garbę, tu visa valdai. Tavo rankoje jėga ir galybė, tavo galioje kiekvieną išaukštinti ir stiprinti. 13 Už tai, mūsų Dieve, mes tau dėkojame ir šloviname tavo garbingą vardą. 14 Betgi kas esu aš ir kas yra mano tauta, kad mes galime daryti šią laisvos valios atnašą? Juk visa iš tavęs ateina, o mes duodame tau tik tai, ką iš tavo rankos esame gavę. 15 Juk tavo akivaizdoje mes esame kaip praeiviai, tik tavo svečiai, kaip visi mūsų tėvai. Mūsų dienos žemėje yra tarsi šešėlis, išnykstantis be vilties. 16 VIEŠPATIE, mūsų Dieve, visa ši gausybė, kurią atidėjome statyti tavo Namams, tavo šventajam vardui, yra iš tavo rankos ir tau priklauso. 17 Aš žinau, mano Dieve, kad tu tikrini širdį ir mėgsti dorumą. Dora širdimi noriai atnašavau visus šiuos dalykus; ir nūn pamačiau tavo žmones, čia esančius, tau atnašaujančius su noru ir su džiaugsmu. 18 VIEŠPATIE, Dieve Abraomo, Izaoko ir Izraelio, mūsų protėvių, palaikyk tokį jausmą ir tokias mintis savo tautos žmonių širdyje amžinai ir kreipk į save jų širdį. 19 Suteik mano sūnui Saliamonui, kad visa širdimi laikytųsi tavo įsakymų, pamokymų ir įsakų, kad juos visus vykdytų, kad pastatytų Šventyklą, kuriai esu atidėjęs medžiagas“. 20 Tada Dovydas kreipėsi į visą bendriją: „Šlovinkite VIEŠPATĮ, savo Dievą!“ Ir visa bendrija pašlovino VIEŠPATĮ, savo protėvių Dievą, nulenkdama galvas ir parpuldama kniūbsčia prieš VIEŠPATĮ ir karalių. 21 Kitą dieną jie atnašavo aukas ir deginamąsias atnašas VIEŠPAČIUI: tūkstantį jaučių, tūkstantį avinų ir tūkstantį ėriukų, kartu su savo liejamomis atnašomis ir gausybe aukų už visą Izraelį. Tą dieną buvo valgoma ir geriama VIEŠPATIES akivaizdoje su dideliu džiaugsmu. Saliamonas tampa karaliumi. Dovydo mirtis 22 Jie antrą kartą[i3] paskelbė Dovydo sūnų Saliamoną karaliumi, patepdami jį VIEŠPATIES akivaizdoje valdovu, o Zadoką kunigu. 23 Tada Saliamonas atsisėdo į VIEŠPATIES sostą, tapdamas karaliumi vietoj savo tėvo Dovydo. Jo valdymas buvo sėkmingas, ir jam pakluso visas Izraelis. 24 Visi vadai ir galiūnai, taip pat ir visi kiti karaliaus Dovydo sūnūs padavė ranką, pareikšdami ištikimybę karaliui Saliamonui. 25 VIEŠPATS didžiai išaukštino Saliamoną viso Izraelio akyse ir suteikė jam tokią karališką garbę, kokios prieš jį nė vienas Izraelio karalius nebuvo turėjęs. 26 Taip tad Išajo sūnus Dovydas valdė visą Izraelį. 27 Jis buvo Izraelio karaliumi keturiasdešimt metų: septynerius metus karaliavo Hebrone ir trisdešimt trejus Jeruzalėje. 28 Jis numirė žiloje senatvėje, turtingas ir garbingas, ir jo sūnus Saliamonas tapo karaliumi jo vietoje. 29 Karaliaus Dovydo darbai, nuo pirmojo iki paskutinio, antai yra aprašyti regėtojo Samuelio kronikose, pranašo Natano kronikose ir regėtojo Gado kronikose 30 kartu su pasakojimais apie visą jo karaliavimą bei žygdarbius ir įvykius, kuriuos patyrė ir jis, ir Izraelis, ir visos kitos žemės karalystės. |
